Remigijus Šimašius – bėgantis meras

Prasidėjus šiltajam sezonui, bėgiojantieji Neries krantine neturėtų nustebti vieną dieną čia sutikę sportinę aprangą vilkintį Vilniaus merą Remigiją Šimašių. Aistrą bėgimui atradęs ir žiniasklaidos jau pakrikštytas „bėgančiu meru“ politikas ir toliau ketina laikytis tradicijos – 10 km per valandą. Tikina, tiek užtenka palaikyti gerą savijautą ir fizinę formą.

Tikslai kuklūs, tačiau garantuoti

Visų pirma Remigijus perspėjo, kad rimtu bėgiku savęs nelaiko. „Bėgioju epizodiškai, bent jau šiuo metų laiku, nors tikrai mėgstu tai daryti. Mano išsikelti tikslai gana kuklūs – nubėgti 10 km per valandą. Tiesą pasakius, rimtiems sportininkams šis rezultatas yra juokingas, tačiau mėgėjams, tokiems kaip aš, manau, visai normalus“, – santūriai nusišypsojo Vilniaus vadovas.

Bėgimas yra labai dėkinga sporto šaka, nes nesi pririštas prie grafiko.

Bėgimas, anot Remigijaus, jį žavi todėl, kad bėgant pavyksta pamiršti rūpesčius ir susikoncentruoti į kvėpavimą, sekti savo kūno potyrius. „Man bėgimas asocijuojasi su savotiška meditacija: užplūsta ramybė, išsivalai nuo pašalinių minčių, pavyksta atsiriboti nuo darbinių ir asmeninių problemų, pabūti čia ir dabar“, – pasakojo vyras.

 

Didesnių tikslų, susijusių su bėgimu, politikas nekelia, nes rimtesniam sportavimui, žinoma, reikia preciziškesnio požiūrio: daugiau laiko, ilgesnio apšilimo, didesnio dėmesio mitybai. O ir sąnarių, pasak pašnekovo, gaila.

Stabdo nebent laiko stygius

Vis dėlto meras sau pasižadėjęs apsiauti sportinius batelius ir išbėgti pabėgioti bent kartą per savaitę, du – būtų tiesiog idealu. Tačiau žiemos metu ne visada pavyksta šį tikslą įgyvendinti.

„Prieš metus įsigijom šunį ir tikėjausi, kad jis man palaikys kompaniją bėgant. Tačiau mūsų šuo labiau trukdo tai daryti, nei padeda“, – juokėsi pašnekovas.

Praėjusią vasarą R. Šimašius dviračiu numynė 200 km iš sodybos Alytaus rajone iki gimtosios Tauragės.

Remigijus teigia, kad kartą per savaitę prasibėgti savęs versti tikrai nereikia, sunkiau šį pomėgį suderinti su vyro ir tėvo pareigomis.

„Išbėgti man savaime yra motyvacija. Sudėtingiau surasti tą atliekamą valandą, nes norisi ir susėsti kartu su šeima pavakarieniauti, ir su vaikais praleisti laiką, kad visi jaustųsi laimingi“, – atviravo meras.

Simpatijos ėjimui ir dviračių sportui

Prieš atrasdamas bėgimą, R. Šimašius aistringai žaidė krepšinį. Nenuostabu, juk mero ūgis – 193 cm – šiam sportui tikrai tinkamas. Tačiau atsiradus vis daugiau darbų ir atsakomybių, apleido šią sporto šaką.

„Krepšinį žaidžiau gana ilgai ir gana intensyviai: nuo vaikystės iki maždaug 40-ies. Beje, taip nutiko, kad buvęs mano mokyklos laikų treneris Sigitas Mičiulis šiuo metu yra Tauragės miesto meras. Tačiau, kaip žinia, nereguliariai sportuojant, yra didelė traumų tikimybė, ypač krepšinyje. Todėl nutariau surasti kitą sporto šaką, kuri leistų palaikyti gerą savijautą ir formą po sėdimo darbo dienos. Bėgimas yra labai dėkinga sporto šaka, nes nesi pririštas prie grafiko. Dar vienas gera priežastis: jei darbe tenka daug bendrauti su žmonėmis, tai bėgdamas pabūni tik su savimi“, – teigė Remigijus.

Nesistengiu bėgimu kažko užkrėsti, tačiau tikiuos, kad vieną kitą vilnietį įkvėpsiu.

Meras simpatizuoja ir kitoms sporto šakoms: vaikščiojimui pėstute – tai ypač mėgsta daryti su šeima, taip pat kelionėms dviračiu. Praėjusią vasarą R. Šimašius dviračiu numynė 200 km iš sodybos Alytaus rajone iki gimtosios Tauragės.

Stebėti varžybas – paprastai krepšinio arba futbolo – Vilniaus vadovas mėgsta tik gyvai, mat spoksojimas į televizorių jam asocijuojasi su veltui sugaištu laiku. „Žinokit, jau geriau pats pasportuoju – geresnė savijauta pabėgiojus, nei pažiūrėjus televizorių, garantuota“, – juokėsi politikas.

Bėgdamas apžiūri Vilnių

Mėgstamiausia mero bėgimo vieta – Neries krantinė. Jis teigia, kad čia sutikti vilniečiai dažnai jį bėgantį palydi palaikančiais žvilgsniais bei šypsenom, o drąsesni ir asmenukę pasidaro. „Nesistengiu bėgimu kažko užkrėsti, tačiau tikiuos, kad vieną kitą vilnietį įkvėpsiu. Žmona, būna, kartkartėmis išbėga, kolega tikina, kad sugundžiau ją apsiauti bėgimo batelius – tai jau laimėjimas“, – teigė Remigijus.

Nors dažniausiai merą galima sutikti bėgiojant palei Nerį, R. Šimašius laikosi tradicijos retkarčiais prasibėgti tomis Vilniaus vietomis, kuriomis nėra tekę vaikščioti.

„Kadangi į miestą žiūriu iš bendros perspektyvos, kai pujuntu, kad kažkur yra juoda dėmė, kur nesu buvęs ar esu buvęs seniai, prasibėgu pro ten ir įvertinu tos vietos būklę. Kartais būna, kad kyla diskusija apie kažkokią vietą arba žinau, kad susirinkime aptarinėsim tą situaciją, tai aš iš anksto imu ir apsilankau ten“, – atskleidė pašnekovas.

R. Šimašius bando vienu šūviu nušauti du zuikius. Štai išgirdęs patarimą „Bėk tokiu greičiu, kad pavyktų dar ir kalbėti“, ėmė juo vadovautis ir kartais bėgdamas dar ir darbo reikalus susitvarko.

„Stengiuosi šio patarimo laikytis, tad jei kas paskambina telefonu, pakeliu ir, pasitaiko, kokį klausimą išsprendžiu ar su sutiktais vilniečiais pabendrauju. Geras patarimas, tada ir neuždūsti, gerai jautiesi kitą dieną“, – patarė Vilniaus meras.

[alert color=”violet”]

# Įdomybė

Mero ūgis – 193 cm.

Būtent ši paieška, susijusi su R. Šimašiumi, yra antra pagal dažnį „Google“ paieškos sistemoje.[/alert]

Tekstas – Karinos Sėrikovos
Nuotraukos – Vyginto Skaraičio ir Vilniaus savivaldybės archyvų