„Sportland“ kampanijos „Būk stipresnis. Būk greitesnis. Būk pirmas“ ir „Nike“ prekinio ženklo ambasadorė Airinė Palšytė – žinoma ir tituluota Lietuvos lengvaatletė. Sportininkės karjera vingiuoja tiek per skambias pergales, tiek per skaudžius išbandymus, bet ji išlieka kupina motyvacijos ir ambicijų.
Šuolininkė į aukštį „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie tai, ką jai suteikia sportas, ko tenka atsisakyti dėl karjeros, kuriose varžybose ji jautė didžiausią išgąstį ir svarbiausią gyvenimo šuolį.
Sportas – tai ne tik pergalės, medaliai, prizai. Ką jums suteikia sportas kaip žmogui?
Sportas yra ta veiklos sritis, kuri kiekvieną žmogų išmoko disciplinos, tikslų išsikėlimo ir siekimo, atsakomybės, sąžiningumo, ryžto, stiprybės ir dar begalės kitų dalykų. Esu dėkinga ne tik savo tėvams ir artimiesiems, bet ir sportui už tai, kokiu žmogumi užaugau ir kokias vertybes keliu į pirmą vietą. Daugelis žmonių galvoja, kad jei esi profesionalus sportininkas, tai nelabai kam daugiau esi tinkamas ir prie viso to dar tikriausiai nepasižymi aukštu intelektu, tačiau manau, kad realybėje yra priešingai. Aukščiausio lygio sportininkai dažnai yra ypatingai įdomios asmenybės, turinčios aukštą savivertę ir keliančios sau bei kitiems tik didžiausius reikalavimus.
Ką tenka paaukoti dėl sporto? Ko labiausiai gaila?
Itin dažnai išgirstu šį klausimą ir kaskart suprantu, kad atsakymas nesikeičia, tiesiog su laiku ateina vis didesnis supratimas, kad nieko, ką teko dėl sporto paaukoti paauglystėje, nesigailiu ir kaip tik džiaugiuosi, kad vietoje kitų veiklų rinkausi sporto kelią. Skirtingu gyvenimo etapu būdavo gaila skirtingų dalykų: paauglystėje – praleidžiamų klasiokų vakarėlių ar kelionių, vėliau – vasaros atostogų (nes lengvojoje atletikoje vasara – pats sezono įkarštis), jau pradėjus studijuoti būdavo gaila praleisti įvairias smagias veiklas su grupiokais ar draugais, taip pat per stovyklas ir varžybas labai pasiilgdavau savo namų, artimųjų ir draugų. Visuomet, siekdamas kažkokių tikslų, turi aukoti vienokius ar kitokius dalykus ar veiklas, tačiau manau, kad galutinis tikslas ir iš sporto gaunama nauda tikrai visa tai atperka.
Kurioziškiausios ir įsimintiniausios varžybos?
Pamenu vienerias varžybas, tai buvo Europos iki 20 metų jaunimo čempionatas. Vykau į jas kaip viena iš potencialių kandidačių į medalius ir tikrai jaučiausi pajėgi be didesnių staigmenų namo parsivežti apdovanojimą. Kvalifikacinių varžybų metu buvau šiek tiek išsiblaškiusi ir vieno, man tikrai lengvai įveikiamo, šuolio metu savo startinėje atžymoje pastačiau ne tą koją į priekį, dėl ko įsibėgėjimo pabaigoje, kuomet reikėjo spirtis ir šokti, atsispyrimo žymoje būtų buvusi ne ta koja. Dėl to teko spirtis iš beveik dviejų metrų atstumo, kad galėčiau įvykdyti šuolį. Net ir tokioje kuriozinėje situacijoje šuolis pavyko neblogas, bet, deja, nesėkmingas. Gerai, kad šuoliuose į aukštį kiekviename aukštyje turime po tris bandymus. Antrojo bandymo metu viską atlikau taip, kaip pridera, iššokau gerą pusmetrį aukščiau kartelės ir be didesnių pasekmių patekau į finalą, kuriame laimėjau sidabro medalį. Dar ir dabar prisimenu, kiek tuo metu buvo streso ir išgąsčio, bet iš dabartinės situacijos viskas atrodo gan juokinga (šypsosi).
Gal turi sportininką, kuris tave motyvuoja? Galbūt iš kažko sėmiesi stiprybės?
Yra begalė sportininkų, sporto pasaulio žmonių ar net tokių, kurie su sportu neturi nieko bendra, bet labai mane inspiruoja bei rodo puikų pavyzdį aplinkiniams, tačiau niekuomet nebuvau iš tų, kurie stengiasi kopijuoti kitus. Kiekvienas esame unikalus, tad norėdami kažką daryti kitaip, pasiekti tai, ko dar niekas nepasiekė, turime ir elgtis bei mąstyti kitaip, nei visi. O tam geriausiai tiktų mano mylima taisyklė, kad kiekvieną dieną turi stengtis būti geriausia savo versija.
Svarbiausias gyvenimo šuolis?
Didžiausiu asmeniniu ir karjeros „šuoliu“ laikau 2016-2017 metus. Turiu omenyje 2016-ųjų metų Europos Čempionatą Amsterdame (kuriame laimėjau pirmąjį savo suaugusiųjų medalį), po jo sekusias Rio olimpinės žaidynės ir itin sėkmingą 2017-ųjų žiemos sezoną, kuomet tapau Europos suaugusiųjų čempione. Nuo itin džiugių emocijų dėl pagaliau sulaukto proveržio iki visiškos duobės bei labai laukto iškilimo 2017-aisiais ir vėl netikėtos bei nelemtos traumos prieš pat 2017-ųjų vasaros sezoną pasikeitė labai daug dalykų tiek sportiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Ir tai vadinčiau kol kas savo svarbiausiu gyvenimo šuoliu.
Artėja žiema. Ar patinka šis metų laikas ir kaip ketini ją praleisti?
Esu vasaros, gero oro, saulės ir visų šiltiems metų laikams būdingų atributų žmogus, tad žiema nėra tas laikas, kurį itin mėgčiau. Labai dažnai lapkričio-gruodžio bei kovo-gegužės mėnesius praleidžiu sporto stovyklose šiltuose kraštuose, kur temperatūra retai krenta žemiau 20-ies laipsnių. Tačiau žiema taip pat turi šarmo. Labai mėgstu pagrindines žiemos šventes, taip pat mėgstu tas dienas, kuomet už lango apie -10 laipsnių, šviečia saulė ir aplink daug šviežiai iškritusio sniego. Manau, kad kiekvienoje situacijoje ir visais metų laikais galima rasti ir gerų, ir mažiau patinkančių dalykų. Viskas – tik požiūrio ir tinkamos aprangos reikalas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Sportland
Pirmas kartas sporto klube – ką reikėtų žinoti?