Dalintis „Artėja Rio karštis“

Artėja Rio karštis

2016 metais rugpjūčio 5-21 dienomis Rio de Žaneire vyks XXXI vasaros olimpinės žaidynės. Tai bus pirmos žaidynės portugališkai kalbančioje šalyje. Ir nors Rio de Janeiro vardas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „sausio upė“ – šalta šiame mieste niekada nebūna. Apie artėjantį Rio karštį ir sportines aistras kalbamės su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių skaičiuojame nebe metus, o mėnesius. Kaip vertinate Lietuvos sportininkų atrankos rezultatus?

Vertinu labai gerai, rezultatai viršijo lūkesčius. Iš olimpinės rinktinės kandidatų laukėme 6-8 pasaulio ir Europos čempionatų medalių, tačiau šiemet jų jau iškovota net 13. Mane, kaip ir visus, labai nudžiugino krepšinio rinktinės sidabras, taip pat verta išskirti irkluotojų, dviratininkų, baidarių/kanojų irkluotojų, plaukikų ir penkiakovininkų pasiekimus. Šių sporto šakų atstovai nuolat parveža rimtų trofėjų.
Šiuo metu atsirinkę 48 sportininkai, tačiau varžybų dar bus, tad neabejoju, kad rinktinės kandidatų daugės (aut.past. – pokalbis vyko spalio pradžioje). Jei neskaičiuotume krepšinio rinktinės, olimpinius normatyvus jau įvykdė 36 individualių sporto šakų sportininkai, spalio mėnesį priešolimpiniais 2011 m. jų buvo 31, 2007 m. dar mažiau – 23. Džiugu, kad rezultatai kiekvieną olimpinį ciklą gerėja.
Esame suplanavę į žaidynes išvežti 70 sportininkų, manau šį tikslą pasieksime.

Londono olimpinės žaidynės buvo sėkmingiausios nepriklausomos Lietuvos istorijoje – penki medaliai ir trylika 4–8 vietų. Kokie tikslai numatyti Rio?

Sportininkų rengimo ir dalyvavimo žaidynėse programoje „Rio 2016“ numatytos mažiausiai 7 prizinės vietos. Olimpinėse žaidynėse prizinėmis vietomis yra laikomos 1-8. Programą sudarę sporto specialistai tikisi, kad rinktinė parveš 2-3 medalius, aš, bet be abejo, širdyje viliuosi, kad jų bus daugiau.

Daina

Brazilija – tolima šalis. Kokią įtaką tai turi rengiantis olimpinėms žaidynėms?

Žaidynės vyks rugpjūčio mėnesį, tuo metu Brazilijoje bus žiema, labai primenanti lietuvišką vasarą, tad klimato atžvilgiu sportininkams nebus sunku prisitaikyti. Sunkiau gali būti dėl laiko skirtumo. Kiekviena sporto šaka turi savų ypatumų, tad treneriai spręs kaip pasiruošti. Vieni sportininkai vyks treniruotis į šalis, kuriose klimato ir laiko sąlygos artimos Brazilijai, galbūt kitų treneriai nuspręs, kad pakanka atvykti ankščiau ir keletą dienų praleisti kaimelyje. Tai labai individualu.

Rio de Žaneire ir Vilniuje laikas skiriasi 6 valandomis, rytas Lietuvoje sutaps su gūdžia naktimi Brazilijoje. Kokie iššūkiai laukia olimpiečių dėl laiko ir klimato skirtumo?

Keliauti į rytus yra lengviau – laiko skirtumas ne taip juntamas kaip vykstant į vakarus. Misijos vadovai planuoja, kad laiko aklimatizacijai turėtų pakakti kelių dienų.

Vis dar opiausia problema Lietuvos sportui yra finansavimas. Kaip sekasi valdyti situaciją?

Žaidynės bus labai brangios, nuvykti ir gyventi Rio de Žaneire kainuos 2-3 kartus brangiau nei per Londono olimpines žaidynes. Mūsų komitetas tam ruošėsi, planavo, tad rinktinės dalyvavimui žaidynėse lėšų tikrai netruks. Žaidynių metu sportininkai bus pilnai aprūpinti, turės viską, nuo kokybiškos aprangos iki aukšto lygio medicininės priežiūros. Finansinį stabilumą mums garantuoja loterijų įstatymas ir mūsų pagrindinis rėmėjas UAB „Olifėja“.

Labiausiai pinigų trūksta sportininkus rengiančiam Lietuvos olimpiniam sporto centrui, t.y. biudžetinei įstaigai, kuriai valstybei sunkiu krizės metu finansavimas buvo gerokai sumažintas ir šiais, priešolimpiniais metais yra beveik dvigubai mažesnis, nei buvo 2008-aisiais. Reikia turėti omenyje, kad viskas brangsta, o perspektyvių sportininkų, kaip minėjau interviu pradžioje, daugėja. Su valstybe dirbame dėl bendro tikslo, tad kiek galėdami prisidedame prie pasirengimo finansavimo, deja, negalime patenkinti viso dabartinio poreikio. Šį klausimą nuolat keliame, tad labai tikiuosi, kad sportininkai sulauks didesnio valstybės palaikymo ir turės visas galimybes rimtai pasiruošti žaidynėms.

Jums asmeniškai – kada buvo sunkiau: rengtis olimpiadai kaip sportininkei ar kaip LTOK prezidentei?

Tai sunkiai palyginami dalykai. Aš, kaip individualios sporto šakos atstovė, ruošdamasi olimpinėms žaidynėms kartu su treneriu turėdavau daugiausiai galvoti apie savo rezultatus, pasirengimą, treniruotes, atrankas. Mano kaip LTOK prezidentės veikla yra kur kas platesnė, tačiau yra ir bendras dalykas – atstovavau ir dabar atstovauju Lietuvai ir mano tikslas, kad pasaulyje pasirodytume kuo garbingiau.

Rio de Žaneire lankėsi LTOK misija. Kokie įspūdžiai? Kuo šios žaidynės kardinaliai skirsis nuo kitų?Rio

Manau kad visos olimpinės žaidynės yra skirtingos, tai yra ypatingas pasaulinis sporto renginys, todėl panašių nelabai gali būti. Pabrėžčiau tai, kad tai pirmosios olimpinės žaidynės Pietų Amerikoje, visos varžybos vyks viename mieste ir visi sportininkai gyvens viename kaimelyje. Dažnai žaidynėse dalis sportininkų varžosi kituose miestuose ir gyvena atskirai, nes ne visada yra galimybė tame pačiame mieste surengti, pavyzdžiui, buriavimo arba irklavimo varžybas. Žaidynėse dalyvaus 10,5 tūkst. sportininkų iš 206 šalių.

Grįžę kolegos parsivežė gerus įspūdžius, jei prieš porą metų buvo kažkiek nerimo dėl statybų ar transporto sistemos, dabar visos abejonės išsklaidytos. Darbai Rio de Žaneire vyksta labai sparčiai, organizatoriai tikina, kad visi darbai bus baigti laiku.

Juokaujant galima sakyti, kad „turime savą svetimoje komandoje“. Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt gyvena Brazilijoje. Ten yra ir daugiau lietuvių. Ar išeivija prisideda prie LTOK darbo?

Kai misijos vadovai lankėsi Brazilijoje Gintarė kaip tik dalyvavo regatoje ir laimėjo pirmąją vietą. Kolegos nuvyko jos pasveikinti.

Vienas išeivijos atstovas su mumis jau susisiekė, tiesiog parašė žinutę el. paštu, rašė, kad lietuvių bendruomenė mūsų delegacijos labai laukia ir pasisiūlė padėti. Trisdešimtmetis Donatas gyvena Rio de Žaneire, moka portugalų kalbą ir gerai pažįsta miestą, tad jo paslaugų tikrai prireiks. Misijos vadovai buvo su juo susitikę ir sutarė, kad Donatas pabus savanoriu ir padės mums įvairiais klausimais.

Kaip vertinate Rio de Žaneiro organizacinio komiteto pastangas ir darbą?

Šios žaidynės kai ir kiekvienos yra organizuojamos labai profesionaliai. Yra aiškūs terminai ir taisyklės, kurių visi turi laikytis. Iš LTOK darbuotojų, kurie nuolat palaiko ryšį su organizaciniu komitetu nusiskundimų negirdėjau.

 

Kaip manote, ar daug lietuvių sirgalių keliaus į Rio?

Sunku pasakyti, tikimės, kad nemaža sirgalių grupė atvyks palaikyti krepšininkų. Oficialus žaidynių bilietų platintojas Lietuvoje yra bendrovė „Novaturas“, į ją gali kreiptis visi besidomintys galimybe nuvykti į žaidynes.

Spalio 12 dieną suėjo treji metai, kai tapote LTOK prezidente. Kaip vertinate savo kadenciją? Ar nebūna minčių „velnias mane nešė į tą galerą“?..

Žinojau, į kokį postą einu. Neslėpsiu, pradžia nebuvo lengva. Tik pradėjus eiti naujas pareigas darbo krūvis buvo iš ties didelis, labai daug susitikimų, vizitų. Dabar taip pat tempas nemažas. Gal daug kam atrodo, kad LTOK darbas yra tik nuvežti sportininkus į olimpines žaidynes, tačiau turime daug įsipareigojimų tarptautiniam olimpiniam judėjimui, todėl įgyvendiname nemažai projektų. Pati nuolat važiuoju į kituose miestuose vykstančius sporto renginius, tenka daug keliauti ir dalyvauti tarptautinio olimpinio judėjimo renginiuose bei skaityti pranešimus įvairiuose seminaruose. Retai kada turiu laisvą savaitgalį, tačiau prie tokio tempo ir nuolatinių kelionių jau esu pripratusi.

Ar per tuos trejus metus bent kada pašaudėte? O gal jau nebeimate šautuvo į rankas?

Sportinę karjerą baigiau po Londono olimpinių žaidynių ir šautuvo į rankas nebepaėmiau. Šioje sporto šakoje įgūdžiai dingsta labai greitai, tad net draugų kalbinama atsisakau šaudyti. Tačiau su šautuvu dar neatsisveikinau, jį vis dar turiu, matyt sentimentai.

Tekstas: Vytaras Radzevičius
Nuotraukos: LTOK archyvas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Tais pačiais vandens keliais

Buvęs irkluotojas, o dabar treneris Tomas Valčiukas savo pomėgiu irkluoti užkrėtė ir dukterį Mildą. Dievagojasi, kad scena, kai trylikametė dukra…

Sekantis straipsnis:

BIATLONININKŲ TIKSLAI – NEPRARASTI POZICIJŲ

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį