Dalintis „Banglenčių sportas forever!“

Banglenčių sportas forever!

Banglenčių sportas pradėjo sparčiai vystytis praėjusio šimtmečio pradžioje, jo populiarumas smarkiai išaugo 1950–1960 metais, kai Havajuose, Australijoje ir Kalifornijos pakrantėse susibūrė banglentininkų bendruomenės.

Švelnus klimatas ir šiltas vandenynų vanduo nevertė banglenčių sporto pradininkų galvoti apie tai, kaip būtų galima sėkmingai čiuožti ir šaltame vandenyje. Jeigu būdavo vėsu, kūnus šildė energingi šamanų stiliaus ritualiniai šokiai.

Tik vėliau, šiai sporto šakai itin išpopuliarėjus, tapo aktualu pratęsti sezoną. Eksperimentuoti mėgę baglentininkai vilkosi vilnonius megztinius, išmirkytus valgomajame aliejuje, kiti flanelinių „Pendleton“ firmos marškinėlių vidų tepė vazelinu, kad drabužis taptų atsparesnis vandeniui ir funkcionalesnis. Norintieji mėgstamu sportu užsiimti ištisus metus atrasdavo vis naujų būdų kūno šilumai išsaugoti.
Visi šie bandymai suformavo Kalifornijos banglentininkų aprangos stilių: „Pendleton“ languoti flaneliniai marškiniai ir chaki spalvos kelnės iki kelių – taip vilkima iki šių dienų.

Muzika masėms

Banglenčių madai plačiąsias mases pasiekti padėjo septintajame dešimtmetyje kilęs susižavėjimas šio sporto entuziastų pamėgta muzika.

Popgrupė, pavadinta „Pendletones“, vėliau žinoma „The Beach Boys“ vardu, švelnių ritmų muziką išplatino plačiai. Grupės nariai visada dėvėjo mėlynus languotus „Pendleton Board“ marškinėlius – jie minimi net jų sukurtuose hituose Surfer Girl ir Surfin´ Safari.

Languoti marškinėliai tapo savotiška mados ikona ir naujosios muzikos krypties pankų ir roko grupėms, kurios iš pagarbos savo muzikos šaknims ir dievaičiams taip pat vilkėjo tokius drabužius. Žinomiausios grupės yra iš Kalifornijos kilę „Red Hot Chilli Peppers“, „Offspring“ ir „No Doubt“.

Kelnės, atsiradusios tam, kad išliktų

Nepakeičiamą pietų Kalifornijos banglentininkų aprangos kostiumą sudaro didelėmis havajietiško stiliaus gėlėmis marginti marškinėliai, bikiniai ir boardshorts stiliaus kelnės, kurios tapo viso pasaulio vasaros drabužiu.

Kelius siekiančios banglentininkų kelnės siuvamos iš greitai džiūstančio tvirto poliesterio arba nailono – jos yra atsparios, patogios ir lengvos (be pamušalo). Kelnių skiriamasis ženklas yra nelanksti juosmens dalis, dažnai užsegama lipukais (velcro) ir juostelėmis, užtikrinančiais maksimalų funkcionalumą.
Nors tokių kelnių siuvimo technologija daugelį metų nesikeitė, mados tendencijos darė savo. Naujosios (ir šiuo metu madingos) kelnės yra žemu juosmeniu ir apnuogina viršutinę sėdmenų dalį, jų spalvos labai ryškios, dažnai naudojami didelėmis gėlėmis marginti audiniai.

Bandymai sukurti vandeniui atsparų kostiumą

Anksčiau minėta šalčio dilema lėmė šiuolaikinio guminio kostiumo atsiradimą. Sunku nustatyti, kas yra tikrasis tokio kostiumo išradėjas, nes buvo nemažai asmenų, išbandžiusių panašias idėjas.
Pirmąjį galima paminėti Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininką Hugh Bradnerį, kuris 1951 metais sugalvojo, kad plonas vandens sluoksnis, „užrakintas“ po tam tikra specialia medžiaga, veikia kaip šilumos izoliatorius. Dar vertėtų priminti, kad dažniausiai žmonės galvoja, jog svarbiausia guminio kostiumo funkcija – nepraleisti vandens, taip apsaugant kūną nuo šalčio. Iš tiesų guminis kostiumas veikia beveik atvirkščiai – praleidžia vandenį ir jį tarytum užrakina ant odos paviršiaus. Speciali išorinio sluoksnio medžiaga – neoprenas – padeda kūnui šildyti į vidų patekusį vandenį. Draugas Bradneriui patarė panaudoti bandymams būtent šią medžiagą, tačiau galutinio rezultato jis nepasiekė greičiausiai todėl, kad nebuvo aistringas šios sporto šakos entuziastas.

1953 metais guminių kostiumų iš neopreno bandymus darė tikri vandens sporto aistruoliai – paplūdimio gelbėtojai broliai dvyniai Bobas ir Billas Meistrellai. Pirmieji mėginimai buvo atliekami su karo laikų pilotų kostiumais, kuriuose buvo specialus elektrinis šildymas. Vėliau sugrįžta prie vilnonių megztinių idėjos, bet atsitiktinai už šaldytuvo rastas neopreno gabalas buvo tai, kas padėjo broliams pagaminti pirmą praktišką ir modernų guminį kostiumą.

Ši inovacija paskatino Meistrellus įsteigti šeimos verslą Body Glove, kuris iki šiol gamina aprangą bangletininkams ir nardytojams. Broliams priskiriamas visiems žinomas posakis „tinka kaip nulietas“ (fits like a glove), įtrauktas ir į įmonės pavadinimą.

Pergalingas O´Neillas

Maždaug tuo pat metu bandymus atliko ir San Franciske gyvenantis langų pardavėjas Jackas O`Neillas, svajojęs sukurti funkcionalią aprangą, kuri leistų mėgautis šiuo sportu ir šaltame vandenyje. Vedamas nenugalimos aistros jis norėjo čiuožti banglente ištisus metus. Net tada, kai pučia stiprūs vėjai, jūroje didelės bangos, o vanduo yra šaltesnis nei +10 laipsnių.

O´Neillas savo bandymus pradėjo nuo karo laikų nardymo kostiumų, pagamintų iš plonų guminių juostelių, tačiau labai greitai suprato, kad jos visgi tinka tik nardytojams. Banglentininkai juda daug energingiau ir neretai daro staigius posūkius. Aktyviai judant į kostiumą iš karto patenka vanduo, išstumia jame esantį orą, ir kūnas pradeda šalti.

Entuziastas toliau dirbo su gumine medžiaga, o šio darbo rezultatas buvo pirmasis vandeniui nepralaidus kostiumas. Nors guma ir atliko reikalingą funkciją, tačiau buvo labai nepatogi apdirbti.
O´Neillas nenorėjo pasiduoti. Kartą skrisdamas lėktuvu jis atkreipė dėmesį į patiestą kilimą, kuriame buvo ilgų, gumą primenančios specifinės medžiagos dryžių. Tai buvo neoprenas, išrastas jau prieš dvidešimt metų, 1932-aisiais. Tuomet ši medžiaga buvo parduodama pažymėta „Duprene“ prekiniu ženklu. O´Neillui tai buvo tikras atradimas. Jis nedelsdamas užsisakė didelį neopreno kiekį ir pradėjo konstruoti guminį kostiumą iš naujo. Pirmieji jo sukurti kostiumai neatrodė itin stilingai, tad dažnai tapdavo banglentininkų pajuokos objektu. Juos atnaujino ir modernų dizainą sukūrė Jacko brolis Robertas O´Neillas.

Taip gimė naujosios kartos kostiumas, gaminamas iš neopreno, suteikiantis banglentininkams galimybę čiuožti Aliaskoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Antarktidoje, kur net pingvinai dreba nuo šalčio.

Aukštosios mados numylėtinis

Aštuntajame dešimtmetyje buvo atrastas vadinamasis dvigubas neoprenas, kurio abi puses dar dengia ir nailonas. Tai gerokai padidino medžiagos atsparumą ir kostiumai su ryškių spalvų nailoniniais pamušalais tapo mėgstami.

Devintajame dešimtmetyje, kai į madą atėjo visos įmanomos neoninės spalvos ir rinką pasiekė spalvotas neoprenas, jis tapo beprotiškai populiarus tarp aktyvių banglenčių sporto narių ir patį sportą pavertė dar jaunatviškesniu ir patrauklesniu.

Šiandien galime drąsiai teigti, kad dėl banglentininkų kultūros populiarumo neoprenas tapo tikra sensacija mados pasaulyje. Jau kelis sezonus aukštosios mados kūrėjai labai sėkmingai naudoja šitą medžiagą, o tai savo ruožtu daro įtaką ir masinės mados tendencijoms. Keli greitosios mados prekių ženklai šio pavasario kolekcijose pristatė įvairių iš neopreno pagamintų drabužių, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su pirminį įkvėpimą sukėlusiu poreikiu – šildyti šaltame vadenyje. Taigi, baglentininkų kultūra daro įtaką mūsų kasdienei madai, kad ir kaip toli nuo pakrantės mes gyventume.

Tekstas: Marion Piirmets, nuotraukos: Sportland

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Tais pačiais vandens keliais

Buvęs irkluotojas, o dabar treneris Tomas Valčiukas savo pomėgiu irkluoti užkrėtė ir dukterį Mildą. Dievagojasi, kad scena, kai trylikametė dukra…

Sekantis straipsnis:

Dviratininkė Simona Krupeckaitė – pakeliui į Rio

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį