Dalintis „Be pertraukų“

Be pertraukų

Pasikinkę vėją. Taip vadinami jėgos aitvarų entuziastai, vasarą raižantys vandenį. Tačiau atšalus orams jie su aitvarais neatsisveikina ir rudenį tais pačiais aitvarais važinėja ilgalentėmis, o žiemą – snieglentėmis ar slidėmis.

Jėgos aitvarai – viena universaliausių sporto šakų, o jos entuziastai ant vandens, žemės ir sniego sportuoja ištisus metus.

„Žiemą galima sportuoti tiek su snieglente, tiek su slidėmis. Pats pradėjau nuo slidžių, bet dabar mieliau renkuosi snieglentę, nes patogiau valdyti aitvarą, kai jis yra priekyje, o į nugarą pučia vėjas. Nors didesnis greitis pasiekiamas šliuožiant slidėmis, bet čia individualu, kaip kam labiau patinka. Praėjusią žiemą aitvarą buvau išsivežęs į kalnus Ukrainoje, buvo labai įdomi patirtis“, – pasakojo Jėgos aitvarų asociacijos vadovas Tautvydas Macijauskas.

Pagrindinė įranga, naudojama ir vasarą, ir žiemą, yra ta pati – jėgos aitvaras, trapecija (diržas). Žinoma, žiemą prireiks ir storo drabužių sluoksnio bei apavo, kelių bei alkūnių apsaugų.

Kuo stipresnis vėjas – tuo aitvaras turi būti mažesnis. T. Macijausko tikinimu, dviejų skirtingo dydžio aitvarų žmogui užtenka, kad visus metus galėtų mėgautis šiuo sportu. Viena svarbiausių taisyklių visais metų laikais – aplinkoje, kurioje užsiimama jėgos aitvarų sportu, neturi būti kliūčių, tokių kaip elektros laidai, medžiai aplink vandens telkinį ar užšalusį ežerą.

„Jėgos aitvarų sportu žiemą užsiimti galima praktiškai bet kur, jeigu yra pakankamai sniego ir vėjo. Man asmeniškai labiau patinka tai daryti kalnuotose vietovėse nei ant ežero ar lygaus lauko“, – sakė jau dvylika metų šį sportą praktikuojantis vyras.

Lietuvoje veikia penkios pagrindinės jėgos aitvarų mokyklos, o šiuo sportu užsiima apie 8 tūkst. entuziastų. Atsižvelgiant į gyventojų ir sportuojančiųjų santykį, mūsų šalyje jėgos aitvarai yra vieni populiariausių Europoje.

„Tie, kurie pamilsta jėgos aitvarus, dažniausiai tuo užsiima visais metų laikais. Beveik nėra tokių, kurie aitvaruotų tik žiemą arba tik vasarą. O kartą išmokus valdyti aitvarą metų laikas tampa praktiškai nebesvarbus. Sakyčiau, kad žiemą išmokti valdyti aitvarą net lengviau, nes nereikia išsikelti iš vandens ir mokėti stovėti ant lentos. Tiems, kurie slidinėja kalnuose, dažnai užtenka vos pusvalandžio, kad pajaustų aitvarą ir savarankiškai pradėtų čiuožti. Žiemą išmokus valdyti aitvarą, vasarą tikrai lengviau pradėti plaukti ant vandens, užtenka pajusti lentos slydimą – ir plauki“, – lygino jėgos aitvarų sporto specialistas.

Tarptautinė jėgos aitvarų asociacija aktyviai siekia, kad šis sportas būtų įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Organizacijos tikslas, kad jėgos aitvarai 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse būtų lygiavertė kitoms olimpinėms arba bent jau parodomoji sporto šaka.

„Esame tikri, kad šis sportas anksčiau ar vėliau taps olimpinis“, – įsitikinęs ir Lietuvos jėgos aitvarų asociacijos vadovas.

Kur sportuojama?

Vasarą jėgos aitvarų mėgėjai dažniausiai renkasi Klaipėdos rajone esančioje Svencelėje prie Kuršių marių ar prie Baltijos jūros. Tuo tarpu žiemą, jeigu yra pakankamai sniego ir vėjo, vietų, kur galima mėgautis šiuo sportu, kur kas daugiau: ežerai, laukai. Pats T. Macijauskas dažniausiai „kaituoja“ Nidoje, Galvės ežere prie Trakų pilies, Kauno mariose ar savo gimtųjų Biržų Širvėnos ežere.

Tekstas: Lina Motužytė
Nuotraukos: Vytautas Navickas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Teisėjų aprangų subtilybės

Krepšinio, futbolo, ledo ritulio, rankinio ir kitų sporto šakų aikštėse su sportininkais kartu bėgioja rungtynėms vadovaujantys teisėjai. Praktiškai visose komandinėse…

Sekantis straipsnis:

Lietuvių alpinistų žygis tarptautinės bendruomenės pripažintas geriausiu

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį