Dalintis „Be varžybų sezoną iškentėję akmenslydininkai Lietuvoje pasigenda tinkamo ledo“

Be varžybų sezoną iškentėję akmenslydininkai Lietuvoje pasigenda tinkamo ledo

Visą pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija itin skaudžiai kirto akmenslydžio (kerlingo) atstovams. Lietuvos sportininkai šią žiemą taip ir neturėjo nei vienerių oficialių varžybų, o treniruotės daugiausiai vyko ne ant ledo, o namuose.

Dėl to, kad Lietuvoje nėra nei vienos specializuotos akmenslydžio arenos, Lietuvos rinktinės nariai įprastai treniruojasi užsienyje. Dažniausiai kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje.

„Kadangi visose šalyse šiemet sąlygos yra karantininės, tai treniruočių užsienyje teko atsisakyti. Visi žaidėjai pagal galimybes treniravosi Lietuvoje“, – sakė Lietuvos akmenslydžio federacijos generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas.

Ilgametis Lietuvos rinktinių narys, daugkartinis šalies čempionas Konstantinas Rykovas prisipažįsta, kad šis sezonas buvo tikrai sudėtingas.

„Realiai sportas buvo namuose. Kai buvo geros oro sąlygos, tai galėjau bėgioti ir važinėti dviračiu lauke, bet realiai visas darbas buvo ant kilimėlio namuose. Kai buvo kiek atlaisvintas karantinas, tai galėjome treniruotis arenoje. Planavome dalyvauti varžybose, bet vos tik užsiregistruodavome į jas, tai iškart pasikeisdavo situacija ir viską tekdavo atšaukti. Dabar tikimės, kad nuo vasaros galėsime sportuoti normaliu režimu“, – sakė K. Rykovas.

Konstantinas Rykovas

Šiame sezone Lietuvos akmenslydžio federacija pradėjo vykdyti projektą, kuris buvo remiamas Sporto rėmimo fondo. Šis projektas, kuriuo buvo stengiamasis į šį sportą įtraukti daugiau naujų žmonių, tęsėsi beveik du mėnesius, bet dėl karantino jis buvo pristabdytas. Realiai šiuo laikotarpiu šiek tiek sportuoja tik Lietuvos čempionatui besiruošiančios komandos, bet jis iš kovo mėnesio yra nukeltas į balandį ir dar apskrita neaišku, ar išvis įvyks.

Visi tarptautiniai renginiai šiais metais jau yra atšaukti. Tik neįgaliųjų akmenslydžio komanda dar laukia žinių dėl savo čempionato, tačiau vilčių nėra daug.

Didžiausias dėmesys Lietuvoje yra skiriamas mišrių dvejetų komandai. Taip pat rinktinių pagrindų yra suburtos vyrų ir moterų komandos. Pasak V. Zaliecko, būtent su mišrių dvejetų komanda siejamos didžiausios viltys kovojant dėl olimpinių žaidynių. Daug optimizmo atsirado dėl neįgaliųjų, nes paralimpinėse žaidynėse nuo šiol bus mišrių dvejetų rungtis, todėl mūsiškiai sieks dalyvauti bent jau paralimpinėse atrankos varžybose.

Sportas – ne iš brangiausių, bet sąlygų nėra

Akmenslydžio žaidimo aikštė yra 45,5 m ilgio ir 4,3 m pločio, padengta visiškai lygiu ledu, kad 20 kg sveriantys poliruoto granito akmenys slystų su kuo mažesniu pasipriešinimu. Aikštės tolimajame gale yra 3,7 m skersmens koncentriniai skrituliai, pažymintys tikslą. Tikslas – kiekvieno kėlinuko gale turėti kuo daugiau akmenų arčiau centro nei priešininkų komanda.

K. Rykovas sako, kad naujokams akmenslydis nėra brangus sportas. Didžiausios išlaidos prasideda pasiekus tam tikrą lygį, nes tuomet reikia daug keliauti, o tai kainuoja nemažai.

„Labiausiai pinigus „suvalgo“ ne įranga, o kelionės. Mūsų regione vyksta labai mažai profesionalių turnyrų, todėl tenka keliauti į Skandinavijos šalis, Estiją ir kitas šalis. Dėl to būtent kelionės „suryja“ didžiąją biudžeto dalį“, – kalbėjo K. Rykovas.

Norint išbandyti akmenslydį, tereikia patogių termo drabužių, specialių akmenslydžio batų ir, žinoma, šluotos. Dėl to, kad šiam sportui reikalingas itin lygus ledas, galimybių žaisti ar treniruotis natūralioje gamtoje praktiškai nėra. Lietuvoje sportininkai žaidžia ledo rituliui pritaikytose arenose. K. Rykovas teigia, kad ant tokio ledo išmokti žaisti ar išbandyti akmenslydį galima, bet norint pasiekti aukštesnį lygį, tokių arenų neužteks. Pati akmenslydžio arena turi ir savo specifinę įrangą, specialias vėdinimo sistemas.

Ir tų pačių ledo arenų Lietuvoje yra nedaug, todėl jose ne visada pavyksta gauti pakankamai laiko treniruotėms.

„Dauguma valdininkų sako, kad turit ledą ir eikit treniruotis, bet kas bent kiek giliau pasidomi mūsų sportu, supranta, jog jam reikia ypatingai lygaus ledo, skirto būtent akmenslydžiui. Tokios infrastruktūros kol kas neturime“, – pabrėžė V. Zalieckas.

Nauja ledo arena baigiama statyti Kaune, netrukus planuojamos statybos ir Klaipėdoje, tačiau, nors ir buvo raginimų arenose įrengti vieną arba du takelius akmenslydžiui, šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti.

„Viskas daroma taip, tarsi akmenslydis būtų nepopuliari sporto šaka. Ji kaip tik sparčiai auga visame pasaulyje ir nematau priežasčių, kodėl ji neturėtų augti Lietuvoje. Tik jeigu neturime bazės, tai nėra ir augančių talentingų žaidėjų“, – pridūrė V. Zalieckas.

Vilčių dar yra su projektuojama nauja ledo arena Vilniuje. Šiuo metu joje yra numatyti du akmenslydžio takeliai.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: WCF

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Renovuotame Vilniaus manieže įvyko pirmosios varžybos – rekordus gerinę lengvaatlečiai gyrė dangą

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį