Lietuvos biatlonininkai naują sezoną pradės lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje startais Norvegijos atvirajame čempionate, pirmuosiuose Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) taurės ir pasaulio taurės varžybų etapuose Švedijoje. Iš viso bus surengti devyni pasaulio taurės varžybų etapai. Pasaulio biatlono čempionatas vyks kitų metų kovo 3–12 dienomis Norvegijoje. Prieš naująjį sezoną pakalbinome Lietuvos biatlono federacijos prezidentą Arūną Daugirdą.
Kaip vertinate 2014–2015 metų sezoną?
Praėjęs sezonas nebuvo pats sėkmingiausias. Tačiau svarbiausia, kad žinome priežastis, dėl ko taip atsitiko. Padaryta klaidų rengiant sportininkus, tačiau jos buvo nulemtos lėšų trūkumo. Vis dėlto džiaugiamės, kad įvykdėme minimalius uždavinius – įsitvirtinome pasaulio taurės varžybose. Komandų rikiuotėje tiek mūsų vyrai, tiek moterys užėmė 22 vietą. Labai džiugu, kad pirmą kartą Lietuvos biatlono istorijoje mūsų merginos startavo pasaulio taurės varžybų estafetės rungtyje. Tai įvyko praėjusį gruodį Hochfilcene, Austrijoje. Žinoma, rezultatu negalėjome pasigirti – buvome tarp autsaiderių, bet vien dalyvauti yra didelis laimėjimas. Per sezoną dvi sportininkės – Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė – pelnė pasaulio taurės įskaitinius taškus. Europos čempionate du vyrai pateko į dvidešimtuką, o Gabrielė užėmė šeštąją vietą tarp jaunimo. Ilgametė mūsų lyderė Diana Rasimovičiūtė-Bricė 2014 metų vasarą buvo paskelbusi, jog traukiasi iš biatlono, bet prieš praėjusį sezoną grįžo ir kartu su kitais komandos draugais toliau kovoja, kad patektų į kitas olimpines žaidynes.
Kas iš Lietuvos biatlonininkų praėjusį sezoną patobulėjo labiausiai?
Mums didžiausia staigmena buvo iš slidinėjimo atėjusio Vytauto Strolios pasirodymas. Netikėjome, kad taip greitai galima „įvaldyti“ šaudymo rungtį ir gana sėkmingai įsilieti į biatlonininkų gretas. Vytautui užteko kelių startų, kad įvykdytų pasaulio taurės varžybų normatyvą. V. Strolia papildė ir estafetės komandą, o ji, dalyvaudama pasaulio taurės varžybose, pakilo Tautų taurės įskaitoje. Turėti keturis sportininkus, įvykdžiusius pasaulio taurės varžybų normatyvus, nėra paprasta. Geru fiziniu pasirengimu išsiskyrė N. Kočergina. Šliuožiant greičio jai netrūko, bet koją pakišo nestabilus šaudymas. Nustebino, ypač pasaulio čempionate, jaunoji G. Leščinskaitė. Jau Europos jaunimo čempionate, dar būdama jaune, ji užėmė šeštąją vietą. Tai buvo signalas, kad ateina pajėgi sportininkė. Pasaulio čempionate jai leidome dalyvauti tik todėl, kad turėtume estafetės komandą. Bet ji 15 kilometrų asmeninėse lenktynėse sugebėjo užimti 39 vietą ir iškovoti pirmuosius įskaitinius pasaulio taurės varžybų taškus. Gabrielė labai rimtai treniruojasi. Tikimės, ji nenustos tobulėti. Svarbiausia, kad nebūtų traumų ir sveikatos sutrikimų.
Kokių pokyčių įvyko trenerių štabe?
Praradome pastaruosius trejus metus su mumis dirbusį D. Rasimovičiūtės vyrą latvį Ilmarą Bricį. Jis priėmė labai gerą Latvijos biatlono federacijos pasiūlymą. Beje, į Latviją grįžo ir Ukrainos vyrų rinktinę treniravęs Vitalijus Urbanovičius. Mūsų kaimynai nusprendė sutelkti jėgas ir pakelti biatlono lygį. Gerai, kad I. Bricis apie savo sprendimą informavo iš anksto, turėjome laiko apsispręsti dėl naujo vyriausiojo trenerio. Juo tapo estas Meelis Aasmae. Per praėjusį olimpinį ciklą jis mūsų rinktinėje vadovavo serviso komandai. Meelis buvo vienas pajėgiausių Estijos slidininkų, gerai susipažinęs su pasaulio taurės varžybų virtuve. Labai svarbu, kad jis jau pažįsta mūsų biatlonininkus. Dėl šaudymo problemų ieškojome šios srities specialisto ir sutarėme su treneriu Aliaksandru Akulevič iš Baltarusijos. Beje, jis buvo Algimanto Šalnos, kuris yra mūsų vienintelis biatlono olimpinis čempionas, komandos draugas. Praeitą sezoną Aliaksandras dirbo su Baltarusijos B rinktine ir jaunimu. Tikiuosi, jis užpildys atsiradusią spragą, nes tokio specialisto praėjusį sezoną neturėjome. Rinktinės trenerių štabe toliau dirba Aurimas Bučelis, jis atsakingas ir už slidžių paruošimą. Be pagrindinės A komandos, dar turime ir B komandą, kurią sudaro 17–19 metų biatlonininkai, juos treniruoja Gintautas Černiauskas, jam talkina Ruslanas Nikitinas. A komandos tikslai – pasaulio taurė, pasaulio ir Europos čempionatai, o B komandos – IBU ir IBU jaunimo taurės varžybos bei pasaulio jaunimo čempionatas. Dar turime ir jaunių, jie rengiasi kitais metais Lilehameryje (Norvegija) vyksiančioms antrosioms jaunimo žiemos olimpinėms žaidynėms. Jose Lietuvai atstovaus dvi merginos ir vienas vaikinas. Galime pasidžiaugti, kad turime sukūrę piramidę, kuri užtikrina federacijos gyvastį, – pagrindinė rinktinė, rezervas, jaunimas, jauniai. Ir svarbiausia, kad visų lygių sportininkai aktyviai dalyvauja svarbiausiose tarptautinėse varžybose.
Kaip vyko pasirengimas naujajam sezonui?
Mes patenkinti pasirengimu, nors lėšų turime ne daugiau nei pernai. Galą su galu vos suduriame. Pagrindinę rinktinę sudaro Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis, V. Strolia ir Rokas Suslavičius bei D. Rasimovičiūtė-Bricė, N. Kočergina, G. Leščinskaitė, Natalija Paulauskaitė. Beje, Diana, kaip ir prieš Vankuverio žiemos olimpines žaidynes, paprašė sudaryti sąlygas treniruotis su Latvijos biatlonininkais. Mes sutikome. Po startų vasaros biatlono varžybose bendras vaizdas neblogas. Pagerėjo šaudymo statistiniai rodikliai, bet apie konkretų rezultatą galėsime kalbėti tik po kelerių oficialių varžybų naujajame sezone. Rengdamasi A komanda prieš naująjį sezoną daugiausia stovyklavo Lietuvoje, tik rudeniop galėjome sau leisti pakeisti aplinką ir surengti mokomąsias stovyklas Baltarusijoje ir Austrijoje. Kaip įprasta, parengiamuoju periodu daug dėmesio skirta bendrajam fiziniam ir techniniam pasirengimui, sportininkai individualiai dirbo šaudymo pratybose. Prieš šį sezoną kur kas labiau susirūpinta sportininkų sveikatos patikra – Austrijoje užsakyta net specializuota laboratorija, jos atliktų tyrimų rezultatai, tikiuosi, padės treneriams daryti išvadas dėl konkrečių sportininkų krūvių ir panašiai.
Kokie tikslai keliami pagrindinei komandai?
Labai laukiame pirmųjų startų pasaulio taurės varžybose. Teisę jose dalyvauti šiuo metu turi penkios merginos ir keturi vaikinai. Džiugu, kad mūsų biatlonininkai galės dalyvauti ir estafečių varžybose. Pirmiausia norėtųsi, kad tiek vyrų, tiek moterų pasaulio taurės komandų įskaitoje nenukristume žemiau 23 vietos. Kitas tikslas – pakilti dar aukščiau, iki 20 vietos. Bet ją pasiekti labai sudėtinga. Juk kitos komandos irgi nemiega. Kalbant apie individualius startus, visada norisi, kad sportininkai užimtų kuo aukštesnes vietas: patektų į šešiasdešimtuką ir persekiojimo lenktynes, pakliūtų į keturiasdešimtuką ir pelnytų pasaulio taurės įskaitinius taškus, kas leistų įgyti geresnes starto pozicijas kitose varžybose, taip pat atsidurtų elitiniame trisdešimtuke. Patekti tarp dvidešimties ar dešimties geriausių – mūsų svajonė ir siekiamybė. Tai gali išsipildyti palankiai susiklosčius visoms aplinkybėms. Mes turime pasaulio taurės varžybų lygmens sportininkų, jų vieta ten priklausys nuo daugelio dalykų: savijautos, šaudymo, slidžių paruošimo ir t. t. Tai – savotiška loterija, bet jei esi stiprus, gali varžytis dėl aukštų vietų. Juk iš Sočio žiemos olimpinių žaidynių T. Kaukėnas galėjo grįžti su medaliu, bet per paskutinę šaudymo seriją jam sudrebėjo ranka. Labai norime, kad pasaulio taurės varžybų įskaitinius taškus pelnytų mažiausiai du vyrai ir dvi moterys. Realiausi kandidatai tai padaryti – T. Kaukėnas, K. Dombrovskis, N. Kočergina ir G. Leščinskaitė. Tikiuosi, gerų rezultatų pasieks ir D. Rasimovičiūtė-Bricė. Praėjusį sezoną ji gavo šaltą dušą. Manau, tai išeis į naudą. Įskaitinių taškų gali pelnyti ir V. Strolia. Norėtume, kad mūsų sportininkai pelnytų medalius, nes tai turėtų pakeisti mūsų situaciją iš esmės. Tačiau esame realistai ir suprantame, kad biatlone yra labai didelė konkurencija, be mūsų, medalių siekia dar 29 valstybių, turinčių gerokai didesnį biudžetą ir palaikymą, atstovai.
Kada prasidės atranka į Pjongčango žiemos olimpines žaidynes?
Olimpinių kelialapių skaičių lems vieta komandų rikiuotėje, kuri bus sudaryta pagal 2016–2017 metų sezono rezultatus. Šio sezono pasaulio taurės etapai ir pasaulio čempionatas bus labai reikšmingi kovojant dėl vietų komandų įskaitoje. 2015–2016 metų sezoną bus itin svarbu nenukristi žemiau 23 vietos, kad nesumažėtų Nacijų taurės įskaitai taškus rinksiančių sportininkų skaičius. Beje, dabar taškus rinks po tris Lietuvos biatlonininkus. Iki šiol buvo įskaičiuojami tik dviejų geriausių mūsų sportininkų taškai, nes reitingas neleido turėti trečio. Manau, pačiu laiku įšokome į nuvažiuojantį traukinį. Jeigu vyrai ir moterys po sezono išlaikys turimas pozicijas, prieš olimpinę atranką būsime visaverčiai, palyginti su kitų, aukščiau esančių, komandų žaidėjais – taškus ir toliau rinks po tris sportininkus individualiose rungtyse, žinoma, labai svarbus estafečių komandų taškų kraitis, o ten reikia iki keturių sportininkų. Jei olimpiniai kelialapiai būtų dalijami pagal praeito sezono rezultatus, juos gautų du mūsų vyrai ir dvi moterys. Be to, Lietuvos atstovai žaidynėse dar galėtų startuoti mišrioje estafetėje. Jeigu pasaulio taurės komandų įskaitoje pavyktų užimti 20-1 ar aukštesnę vietą, į olimpines žaidynes įgytume teisę deleguoti po penkis sportininkus ir jie turėtų galimybę dalyvauti visose estafečių rungtyse, o prie individualių rungčių starto linijos galėtų stoti net po keturis sportininkus.
Kaip pasikeitė sąlygos biatlonininkams Lietuvoje, palyginti su buvusiomis prieš dešimt metų?
Biatlono federacijai vadovauju nuo 2004-ųjų. Kai atėjau, vaizdas buvo labai liūdnas, buvo likę gal 20 biatlonininkų. Dabar šviesesnis, bet tikiuosi, kad ateityje, sutvarkius mūsų sporto šakai reikalingą infrastruktūrą, sąlygos bus dar geresnės. Šiuo metu turime vienintelę vietą, pritaikytą biatlono varžyboms ir treniruotėms, – Ignalinos žiemos sporto centrą. Ten atnaujinta riedučių trasa, yra nauja šaudykla, tik dar negalime jos eksploatuoti, nes objektas nepriduotas naudoti. Daug kas stebisi, kad, neturėdami normalios nacionalinės žiemos sporto bazės, sugebėjome įsitvirtinti kovodami dėl pasaulio taurės ir net aplenkti valstybes, turinčias po kelis žiemos sporto centrus. Palyginkite: latviai turi keturias biatlono šaudyklas ir tris riedučių trasas, estai – tris labai aukšto lygio šaudyklas, lenkai – tris ar keturis gerus žiemos sporto centrus, o baltarusiai net šešis, tarp jų – vieną labai aukšto lygio. Į žiemos sporto centrą Raubičiuose, prie Minsko, treniruotis važiuoja geriausios pasaulio komandos. Šis centras buvo rekonstruotas per rekordiškai trumpą laiką – vienus metus. Ten įrengtos net keturios įvairaus dydžio šaudyklos, bendras 6–8 metrų pločio trasų ilgis – apie 10 kilometrų, tamsiu paros metu jos būna apšviestos didžiulių prožektorių. O mes kelis kartus mažesnį žiemos sporto objektą Ignalinoje rekonstruojame penkerius metus ir niekaip negalime baigti… Bet yra ir gera žinia: Vilniaus rajono savivaldybė patenkino mūsų sporto šakos entuziastų prašymą Nemenčinėje įrengti biatlono šaudyklą. Sklypo ir lėšų skyrimo klausimai išspręsti per metus. Treniruotėms ir nacionalinėms varžyboms tiksiančią nedidelę šaudyklą planuojama atidaryti dar šiemet. Tai labai svarbus įvykis mūsų sporto šakai. Netikėjome, kad atsiras dar viena nauja šaudykla. Bet viskas įmanoma, tik reikia dirbti. Šiuo metu biatlono treniruotės vyksta penkiose šalies vietose – Vilniuje, Vilniaus rajone, Anykščiuose, Visagine ir Ignalinoje.
Tekstas: Tomas Gaubys
Nuotraukos: LBF archyvai
NAUJAS BŪDAS PAGERINTI GYVENIMO KOKYBĘ
Komentarai