Dalintis „Deividas Česnauskis: ilgą karjerą lemia atsidavimas savo darbui“

Deividas Česnauskis: ilgą karjerą lemia atsidavimas savo darbui

„Trakų“ futbolo klubo veteranas Deividas Česnauskis – viena ryškiausių Lietuvos futbolo A lygos žvaigždžių. 2014 metais po gana sėkmingos karjeros užsienyje į Lietuvą sugrįžęs futbolininkas vis dar džiugina futbolo mylėtojus savo geru žaidimu ir yra puikus pavyzdys jauniesiems talentams.

Iš Kuršėnų kilęs 36-erių metų D. Česnauskis futbolu susižavėjo iš karto, tačiau vaikystėje taip pat mėgino žaisti stalo tenisą, domėjosi karatė, bandė orientacinį sportą.

„Augau Kuršėnuose, gana nedideliame miestelyje. Mano laikais nebūdavo kompiuterių, mobiliųjų telefonų, su kuriais dabar jaunimas praleidžia daugiausiai laiko. Dažniausiai laiką leisdavau kieme su draugais, o kadangi gyvenau šalia stadiono, tai pagrindinis užsiėmimas buvo futbolas. Namo užbėgdavome tik kažko užkąsti, o po to vėl visi – į lauką. Visą dieną praleisdavome aktyviai. Ta aistra futbolui galiausiai atvedė mane iki profesionalo karjeros“, – prisiminė D. Česnauskis.

D. Česnauskis prisiminė, kad po ketverių metų, praleistų Panevėžio „Ekrane“, jis dalyvavo tokių garsių klubų, kaip Donecko „Šachtar“ (Ukraina), Kijevo „Dinamo“ (Ukraina) ir Maskvos „Lokomotiv“ (Rusija) peržiūrose. Nesusitarus dėl finansinių sąlygų, legionieriaus karjerą Lietuvos futbolininkas pradėjo Maskvos „Dinamo“ (Rusija) ekipoje.

Iš Panevėžio persikėlus į daug kartų didesnę Rusijos sostinę, D. Česnauskiui reikėjo apsiprasti, bet užsispyręs kuršėniškis įrodė savo vertę.

„Maskvoje buvo momentas, kai kažkam nepatikau ir buvau išsiųstas į antrą komandą. Dar ir dabar prisimenu rungtynes dublerių lygoje, kuomet žaidėme su lyderiais ir man pavyko pelnyti keturis įvarčius. Po tų rungtynių vėl sugrįžau į pagrindinę komandą. Nežinau, kaip viskas būtų susiklostę, jei nebūčiau taip sužaidęs, bet vienerios rungtynės buvo lemiamos. Pavyko persilaužti ir būti pastebėtam. Tuo metu man buvo 22-eji metai“, – įspūdžiais dalinosi D. Česnauskis.

Po trejų metų, praleistų „Dinamo“ ekipoje, D. Česnauskis susilaukė vieno tituluočiausių Rusijos klubų – „Lokomotiv“ pasiūlymo. Nors ten daug progų pasireikšti negavo, futbolininkas tapo Rusijos čempionu bei dalyvavo Čempionų lygoje.

Vėliau garsusis Lietuvos verslininkas Vladimiras Romanovas pakvietė D. Česnauskį į Edinburgo „Hearts“ (Škotija) ekipą. Futbolininkas sakė, kad apsispręsti buvo sunku, nes Rusijoje jau buvo apsipratęs, bet metai Škotijoje buvo tikrai geri.

„Edinburge prabėgo vieni geriausių mano karjeros metų. Škotijos čempionate užėmėme antrąją vietą, kas būdavo beveik neįmanoma dominuojant dviem Glazgo klubams „Celtic“ ir „Rangers“. Taip pat iškovojome Škotijos taurę. Tokį jausmą linkėčiau patirti kiekvienam profesionalui. Kai tu grįžti su komanda į savo miestą ir tave pasitinka minios sirgalių, visi šaukia tavo vardą, tai tokie įspūdžiai įsimena visam gyvenimui“, – pabrėžė D. Česnauskis.

Vėliau D. Česnauskio karjerą kiek pristabdė traumos. Atsigavęs po jų, futbolininkas porą metų praleido Graikijoje. Su Salonikų „Aris“ ekipa lietuvis įveikė Europos lygos grupių etapą (grupėje du kartus buvo nugalėtas Madrido „Atletico“, – red. past.), o atkrintamosiose varžybose nusileido Anglijos futbolo milžinei „Manchester City“ (Anglija) komandai.

Vėliau futbolininkas trejus metus praleido Azerbaidžane, o galiausiai nusprendė grįžti į Lietuvą.

„Tokių momentų, dėl kurių gailėčiausi, tikrai nėra. Visi sprendimai buvo apgalvoti. Per mano karjerą tų klubų nebuvo daug. Kai žaidžiau Lietuvoje, Panevėžio „Ekrane“, tai tikrai norėjau išvažiuoti į užsienį. Įdėjau daug darbo, kad galėčiau išvykti ir tobulėti“, – teigė D. Česnauskis.

Nors D. Česnauskis neišvengė etapų su traumomis, tai netrukdo jam profesionaliai žaisti jau 22-ąjį sezoną. Sportininkas pabrėžė, kad tokį ilgaamžiškumą lemia keletas faktorių.

„Kai atėjo tas traumų periodas, teko domėtis savimi. Niekaip negalėjau suprasti, dėl ko plyšta raumenys. Bandžiau reguliuoti mitybą, nes maniau, kad tai yra susiję. Maistas skirtingose šalyse buvo visiškai kitoks. Galbūt turėjo įtakos ir nuovargis. Stiprinau nugarą ir vėliau traumų pavyko išvengti. Pavyzdžiui, Graikijoje mitybai buvo skiriamas labai didelis dėmesys, gaudavome šviežiausius produktus tiesiai iš ūkininkų, – pasakojo D. Česnauskis. – Visgi nėra taip, kad labai ribočiau savo mitybą. Valgyti galiu praktiškai bet ką. Labai daug lemia atsidavimas savo darbui, profesionalumas, treniruotės, kūno stiprinimas. Manau, kad tai labiausiai įtakojo mano ilgą karjerą“.

Ir apie karjeros pabaigą jis dar negalvoja. Kol meistriškumas dar leidžia, jis nori mėgautis savo mylimu žaidimu.

„Vienintelė motyvacija žaisti toliau yra meilė futbolui. Pabaigti karjerą yra sudėtinga. Jeigu tu matai ir jauti, kad dar tavo vietoje nėra geresnių žaidėjų su patirtimi, tai norisi toliau žaisti. Taip, pastarieji sezonai jau rodo, kad ateina tas laikas. Jaunimas spaudžia, atsiranda talentų, bet iki šiol didelės konkurencijos nejaučiu ir aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje žaisti galiu“, – kalbėjo D. Česnauskis.

2005 metais įkurtas „Trakų“ klubas per dešimtmetį sugebėjo tapti vienu stipriausių ir profesionaliausių šalies klubų. 2014 metais jis pakilo į A lygą, o pastaruosius tris sezonus iškovojo Lietuvos čempionato medalius.

„Lietuvos mastu, „Trakai“ tobulėja nemažais žingsniais eidami į priekį. Per tuos keletą metų „Trakuose“ matau, kaip jis stiprėja, kaip tobulėja žaidėjai. Klubo filosofija, vadovo Jano Nevoinos vizija, profesionalus požiūris yra verti pagyrimo. Palinkėčiau, kad tokių klubų Lietuvoje būtų kuo daugiau“, – pabrėžė D. Česnauskis.

Ilgus metus Lietuvos rinktinėje žaidęs D. Česnauskis prisipažino, kad Lietuvos klubus nuo užsienio labiausiai skiria infrastruktūros klausimas.

„Lietuvoje mes vis dar neturime normalios infrastruktūros. Net vaikams tobulėti nėra kur. Du maniežai Lietuvoje, ypač žinant mūsų klimato sąlygas, yra mažai. Didžiausi Lietuvos miestai turi turėti bent po kelis maniežus. Tada tikrai atrasime daugiau vaikų, norinčių žaisti futbolą. Dabar tėveliams tikrai nėra malonu atvesti vaiką į stadioną, kur šalta ir šlapia. Visi geriau pasirinks krepšinį, tenisą ar tiesiog kitus būrelius. Gaila, kad futbolas su politika nėra glaudžiai bendraujantys. Tai turi pasikeisti. Tikiuosi, kad ateityje situacija pagerės, bet laikas bėga ir mes vis dar neužsiauginame pakankamai gerų futbolininkų“, – sakė D. Česnauskis.

63 rungtynes Lietuvos rinktinėje sužaidusiam D. Česnauskiui nėra smagu matyti, kaip nacionalinė komanda krenta FIFA reitinge, bet prasti rezultatai jo nestebina.

„Pagrindinė priežastis – aukšto lygio žaidėjų trūkumas. Neužsiauginome geros kartos. Dabar galbūt yra keletas jaunų, perspektyvių žaidėjų, bet kol kas laiminčios kartos mes neužsiauginome. Užtenka pažiūrėti, kokiuose klubuose žaidžia mūsų žaidėjai, kokiuose – varžovų ir tokie rezultatai yra paprastai paaiškinami“, – sakė futbolininkas.

D. Česnauskis pridūrė, kad kiek anksčiau Lietuvos komandos rezultatai buvo geresni dėl to, jog mūsiškius mėgo Rytų Europos šalys, turinčios pajėgius čempionatus.

„Rusijos, Ukrainos rinka mėgdavo Lietuvos futbolininkus, vyko glaudus bendradarbiavimas tarp klubų, trenerių. Tai labai padėjo puikias karjeras turėjusiems Edgarui Jankauskui, Deividui Šemberui, broliui Edgarui, Nerijui Barasai, Tomui Danilevičiui ir kitiems. Praktiškai visi jie yra kažkada žaidę Rusijoje, aukštame lygyje ir ten tobulėdavo“, – mintimis dalinosi D. Česnauskis.

D. Česnauskio teigimu, labai daug žalos vaikams daro žūtbūtinis rezultato siekimas. Dažniausiai taip daroma dėl didesnio finansavimo.

„Vaikams labai svarbu yra tai, pas kokį trenerį patenki. Treneris turi suprasti, kaip vaikas turi augti. Kvalifikuotų specialistų Lietuvoje trūksta. Treneriai taip pat turi kasdien tobulėti, nes futbolas nestovi vietoje. Viskas eina į priekį, – aiškino D. Česnauskis. – Iki 12 metų iš vaikų nereikia reikalauti rezultato. Iki šio amžiaus vaikai turi mylėti futbolą. Reikia išmokti pritraukti vaikus taip, kad jie norėtų žaisti, mėgautųsi žaidimu, lauktų kiekvienos treniruotės. Paskui jau yra pradedama mąstyti taktiškai ir prasideda kitas darbas. O dabar matau tendencijas, kai treneriai rėkia ant 6-7 metų žaidėjų, kurie dar tik mokosi tinkamai valdyti kamuolį. Tada vaikas paprasčiausiai nebegalvoja pats ir taip yra žlugdomas. Norėtųsi, kad tokių dalykų nebūtų. Turime talentingų vaikų ir norėčiau, kad kuo daugiau jų pasiektų aukštą lygį“.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: „Trakų“ futbolo klubas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susiję straipsniai

Užkariauti „Premier“ lygos

Šį sezoną antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje pirmaujantys Volverhamptono „Wanderers“ ruošiasi „Premier“ lygos šturmui. Su didele kinų finansine pagalba bei…

Sekantis straipsnis:

Indrė Stonkuvienė: „Kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji“

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį