Dalintis „Dėl olimpinės svajonės aukoja viską“

Dėl olimpinės svajonės aukoja viską

Akis į akį susidūrusiam su besišypsančia tamsiaplauke net nekyla mintis, kad ši dvidešimtmetė jau yra pelniusi teisę vadintis elitine tekvondo kovotoja. Tokia, į kurią jau pagarbiai žiūri ir pačios tituluočiausios planetos kovotojos. Žinomo Šiaulių verslininko jaunėlė dukra galėtų mėgautis prabanga, šėlti vakarėliuose, studijuoti prestižiniame universitete. Bet Klaudija Tvaronavičiūtė tai iškeitė į alinančias treniruotes ir griežtą dietą, nes Lietuvos tekvondo rinktinės lyderė turi svajonę – žengti į ringą olimpinėse žaidynėse.

Klaudijos kelias į didįjį sportą prasidėjo prieš 15 metų, kai guvią penkiametę tėvas atvedė į šotokan karatė treniruotes. Po kelerių metų treneris Romualdas Montvidas pakeitė auklėtinių kovos stilių ir ėmė juos mokyti tekvondo.

„Iš pradžių šis kovinis sportas tikrai nežavėjo, nes buvau pernelyg maža viskam suprasti. Tik tėčio dėka likau sportuoti, nors anksčiau ir pykdavau ant jo“, – kelio pradžią prisiminė K.Tvaronavičiūtė.

Jaunoji sportininkė anksčiau dažnai save lygindavo su bendraamžėmis, kurios turėdavo laiko pramogoms, vakarėliams, šokiams. Lūžis įvyko, kai pasipylė pergalės.

„Pamažu pradėjau suprasti, kiek daug gaunu iš šio sporto – keliauju ir pažįstu pasaulį, ugdau valią, drausmę. Todėl silpnumo momentai, kai norėjosi viską mesti, – praeitis“, – šypsojosi Lietuvoje lygiaverčių varžovių seniai nebeturinti sportininkė.

K.Tvaronavičiūtė Lietuvoje neturi lygių

Mokslus nukėlė ateičiai

Pagal griežtą dienotvarkę gyventi įpratusi mergina praėjusį pavasarį baigė Šiaulių sporto gimnaziją ir atsidūrė kryžkelėje. K.Tvaronavičiūtei teko apsispręsti, ar kibti į mokslus universitete, ar pradėti profesionalios sportininkės karjerą.

Tekvondo sporte dažnai apsisprendžiama aukoti studijas, nes jas suderinti su profesionaliu sportu praktiškai neįmanoma.

Sporto klube „Atžalynas“ sportuojanti šiaulietė sakė atiduosianti visas jėgas, kad tik įšoktų į Tokiją važiuojantį olimpinį traukinį. Tam reikės sukurti nemenką stebuklą, nes prestižiškiausiame turnyre vietų skaičius ribotas.

„Esu dėkinga Lietuvos tekvondo federacijai, rėmėjams, kurių dėka galiu sportuoti geriausiomis sąlygomis, važinėti į turnyrus“, – sakė šiaulietė.

Svarbiausia – garbinga kova

Lietuvos rinktinės lyderės karjera besidomintys žmonės pernelyg nenustebo, kai praėjusių metų pabaigoje K.Tvaronavičiūtė Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto buvo apdovanota kaip jaunojo sportininko kilnus poelgio nominacijos laimėtoja. Mat Klaudija ant tatamio visada kaunasi itin garbingai.

Pernai rudenį turnyre „French Open G-2“ dalyvavę sportininkai negalėjo atsistebėti, kai lietuvė nutarė verčiau kautis nepailsėjusi, nei be kovos pasiimti medalį. Paryžiuje vykusiame turnyre K.Tvaronavičiūtė sukūrė sensaciją – antroje kovoje 7:6 palaužė 2016 ir 2018 m. pasaulio jaunimo (iki 21 metų) čempionę taivanietę Chia-ling Lo. Už įspūdingą pergalę šiaulietei plojo ir europietės sportininkės, nes ji įveikė viso turnyro favoritę.

Trečioje kovoje lietuvė turėjo kautis su kroate Nikita Glasnovič, bet šiai reikėjo skubiai išvykti, todėl paprašė lietuvės eiti į ringą be poilsio. K.Tvaronavičiūtė galėjo nesutikti ir užsitikrinti mažiausiai bronzos medalį, bet pasielgė itin garbingai ir sutiko kautis anksčiau.

Ketvirtfinalis baigėsi minimalia kroatės pergale 1:0 – lemiamas tapo vienas tikslus smūgis ranka. Lietuvė nepateko ant prizininkių pakylos, bet pelnė visuotinę pagarbą už kilnų sportinį elgesį.

Sportininkė daug dėmesio skiria fiziniam pasirengimui

Keičiasi ir kovos stilius

Pradėjusi dalyvauti suaugusiųjų turnyruose, Klaudija rečiau lipa ant nugalėtojų pakylos, nes tenka kautis su gerokai labiau patyrusiomis varžovėmis. Jos baudžia kylančias žvaigždutes už menkiausią klaidą.

„Šiame lygyje viskas kitaip – reikia ir greitesnės reakcijos, ir daugiau jėgos, – prisipažino sportininkė. – Dabar pradėjo dominuoti nebe techniška kova, o vis didesnis vaidmuo tenka jėgai, nes pasikeitė ir teisėjavimas. Naujasis stilius neparankus techniškiems kovotojams, nes atima pagrindinį pranašumą.“

Jaunoms kovotojoms tokie pokyčiai irgi nėra palankūs, nes sunku varžytis jėga su vyresnėmis varžovėmis. Bet fizinio rengimo trenerio Manto Valčiukaičio padedama Klaudija lopo šią spragą.

Didžiausias iššūkis – svoris

Sportininkė neslepia, kad kone visą karjerą ją persekioja ta pati bėda – svoris. 173 cm ūgio kovotojai reikia nemenkų pastangų, kad prieš varžybas nukristų keli pertekliniai kilogramai – ji turi sverti 57 kg.

„Šią problemą turiu ne viena, svorį prieš varžybas meta dauguma tekvondo kovotojų. Esu išskirtinė nebent tuo, kad labai jau mėgstu saldumynus“, – neslėpė K.Tvaronavičiūtė.

Kad būtų mažiau pagundų, sportininkė seniai atsisakė vakarėlių su draugėmis, gimtadienio švenčių. Todėl ir draugų ratas likęs labai menkas, laiko nelieka ir draugystėms su vaikinais.

Sportininkės valgiaraštis irgi patikėtas profesionalui – jį Klaudijai sudaro sporto klubo „Sporto kodas“ salės instruktorius ir asmeninis treneris Vitalijus Smackis.

Daugkartinis Europos kultūrizmo čempionas, pasaulio čempionatų prizininkas jau keleri metai asmeniškai konsultuoja Klaudiją. Specialistas rūpinasi ne tik jaunosios sportininkės mityba, bet pataria ir kitais klausimais, nes pats aštuonerius metus sportavo kiokušin karatė.

Dabar tekvondo kovotojai sudarytas valgiaraštis iki pat pasaulio čempionato. Leidžiamų produktų sąraše – tik daržovės, mėsa, vietos nėra nė kąsneliui šokolado ar šaukšteliui ledų.

Nesėkmes išgyvena tyla

Šie metai Lietuvos rinktinės lyderei ypač sunkūs, nes viso pasaulio sportininkės žūtbūt kovoja dėl kiekvieno reitingo taško. Todėl į turnyrus suvažiuoja net po 50 kovotojų.

Praėjusius metus skambia pergale Izraelyje užbaigusi Klaudija šiemet dar nepateko ant prizininkių pakylos nė viename turnyre. Šiaulietei koją kišo ir ligos – prieš turnyrą Turkijoje pakirto virusinė infekcija.

„Esu ta, kuri sunkiai susitaiko su nesėkmėmis, nes dirbu kasdien ir labai sunkiai. Ypač skaudu, jei pralaimiu dėl klaidos ar labai mažu skirtumu. Tada porą dienų užsisklendžiu savyje ir nenoriu kalbėti su niekuo“, – prisipažino sportininkė. Ji tiki, kad yra pajėgi laimėti olimpinį kelialapį ir tapti pirmąja tai padariusia Lietuvos tekvondo kovotoja.

Legendinis treneris

K.Tvaronavičiūtę ir kitus Lietuvos tekvondo rinktinės narius treniruojantis R.Montvidas yra laikomas tikra legenda, nes įvairių stilių koviniu sportu užsiima daugiau kaip 50 metų.

Tremtyje gimęs specialistas – vienas Lietuvos šotokan karatė pradininkų, yra penktojo dano meistras, teisėjavęs pasaulio, Europos čempionatuose. 64 metų trenerio auklėtiniai išsibarstę po visą pasaulį. Tarp jų yra ir karių, „Aro“ pareigūnų, nes R.Montvidas daug metų ruošė specialiųjų pajėgų karius.

Tekstas ir nuotraukos: Gintaras Šiuparys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

B. Gustaitytė – pasaulio čempionė

Nursultane (Kazachstanas) sekmadienį pasibaigusiame Pasaulio karatė sąjungos (KWU) 2019 metų pasaulio pilno kontakto (kiokušin) karatė čempionate Brigita Gustaitytė tapo čempione,…

Sekantis straipsnis:

Žinoma psichologė – apie motyvaciją siekti pergalių

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį