Dalintis „Didžiausios dviratininkų svajonės vardas – „Tour de France““

Didžiausios dviratininkų svajonės vardas – „Tour de France“

Pirmą kartą daugiadienės dviračių lenktynės „Tour de France“ buvo surengtos 1903 metais, o šių metų liepą legendinės varžybos vyks jau 104-ą kartą. Dalyvauti viename didžiausių sporto renginių pasaulyje svajoja daugelis dviračių sporto atstovų. Didžiulės ištvermės reikalaujančiose varžybose jėgas yra išmėginę tik septyni Lietuvos dviratininkai. Mūsų šalies sportininkų pavardės buvo įrašytos 14-os „Tour de France“ lenktynių starto protokoluose. Apie 3500 km ilgio lenktynėse yra dalyvavę šeši Latvijos ir penki Estijos dviratininkai.

Pragaru vadinamose lenktynėse pirmieji iš lietuvių startavo Arūnas Čepelė ir Artūras Kasputis. Kolumbijos komandai „Ryalcao-Postobon“ atstovavę mūsų šalies dviratininkai galutinėje įskaitoje užėmė atitinkamai 32-ą ir 71-ą vietas. Devintame etape – 65 km pavienio starto lenktynėse – A. Kasputis buvo aštuntas.

Artūras Kasputis

„Man debiutinės „Tour de France“ lenktynės buvo antrosios „Grand Tour“ serijos varžybos po „Vuelta a Espana“, todėl jau truputį žinojau, ko galima laukti. Teko lenktyniauti su tokiomis to meto dviračių sporto žvaigždėmis, kaip Gregas Lemondas, Miguelis Indurainas, Claudio Chiappuccis ir Stephenas Roche’as. Tai – pats aukščiausias lygis. Buvau patenkintas, kad pavyko pasiekti neblogų rezultatų“, – sakė A. Kasputis. 1994 metais paskutiniame, 21-ame, „Tour de France“ etape jis finišo liniją kirto penktas, o galutinėje įskaitoje buvo 44-as. Vėliau Seulo olimpinių žaidynių dviračių treko čempionas prestižinėse daugiadienėse lenktynėse dalyvavo dar tris kartus (1995, 1997 ir 2000 metais).

„Tour de France“ – didžiausios ir populiariausios dviračių lenktynės, pritraukiančios milijonų žiūrovų dėmesį visame pasaulyje. Pergalė ar pabėgimas čia garantuoja milžinišką reklamą tiek komandai ir jos rėmėjams, tiek pačiam dviratininkui. O koks sujudimas būna per lenktynes pakelėse! Sunku papasakoti – reikia pamatyti, – teigė A. Kasputis, kuriam praėjusį vasarį sukako 50 metų. – Dalyvavimas „Tour de France“ lenktynėse – kiekvieno jauno dviratininko svajonė ir didžiulė garbė, o laimėtas bent vienas etapas gali lemti didžiulį postūmį sportininko karjeroje“.

Artūras Kasputis

Anot šiuo metu elitinės Prancūzijos komandos „Ag2r La Mondiale“ sporto direktoriumi dirbančio lietuvio, visos trejos svarbiausios daugiadienės dviračių lenktynės – „Tour de France“, „Giro d’Italia“ ir „Vuelta a Espana“ yra sunkios, bet pagal trasos sudėtingumą sunkiausios yra Italijoje vykstančios varžybos.

2002 metais į „Tour de France“ lenktynių istoriją pateko Raimondas Rumšas. Italijos komandai „Lampre-Daikin“ atstovavęs lietuvis užkopė ant prizininkų pakylos. R. Rumšas nusileido tik amerikiečiui Lance’ui Armstrongui (2012 metais už dopingo vartojimą iš jo buvo atimti visi septyni „Tour de France“ nugalėtojo titulai – aut. past.) ir ispanui Josebai Belokiui. R. Rumšas tose lenktynėse į pirmą dešimtuką pateko aštuonis kartus. Prologe jis buvo trečias, o 19-ame etape – 50 km pavienio starto lenktynėse – antras (pralaimėjo tik L. Armstrongui).

Vėliau „Tour de France“ lenktynėse dalyvavo Marius Sabaliauskas (2004 m.), Tomas Vaitkus (2007 ir 2011 m.), Ignatas Konovalovas (2010 m.) bei Ramūnas Navardauskas (2011, 2013-2016 m.). I. Konovalovas viename etapų užėmė ketvirtą vietą, geriausias M. Sabaliausko rezultatas – 12-a vieta etape, o T. Vaitkaus – aštunta vieta etape.

2014 metų liepos 25 dieną R. Navardauskas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu „Tour de France“ etapą. Iš Kvėdarnos (Šilalės raj.) kilęs dviratininkas, atstovaudamas JAV komandai „Garmin-Sharp“, nugalėjo 19-ame etape (208,5 km). Beje, Ramūnas šių prestižinių daugiadienių lenktynių finišą yra pasiekęs visus penkis kartus.

R. Navardauskas

„Tour de France“ sudaro 21 etapas. Tai 21 proga parodyti save kaip pajėgų sportininką, 21 proga laimėti ir aplenkti beveik 200 pasaulyje pripažintų dviratininkų. Patekti į šias lenktynes nelengva, bet nėra neįmanoma, – teigė R. Navardauskas. – Visos komandos, prieš dalyvaudamos stambiose varžybose, sudaro planą, ką bandys pasiekti per lenktynes su turimomis pajėgomis. Komandos, kurios neturi tokių aiškių lyderių, kaip Chrisas Froome’as, Alberto Contadoras ar Vincenzo Nibalis, gali kovoti dėl aukštų vietų bendroje įskaitoje, bet galimybės laimėti – menkos. Dėl to kai kurios komandos atvažiuoja į lenktynes su tokiais sprinteriais, kaip Markas Cavendishas, Peteris Saganas, kad laimėtų kuo daugiau etapų ir užsitarnautų žalius marškinėlius, kurie įteikiami daugiausiai taškų surinkusiam dviratininkui. Kiti stengiasi kuo dažniau atakuoti ir atitrūkti nuo pagrindinės grupės, kad pelnytų agresyviausio dviratininko vardą, dar kiti siekia iškovoti „kalnų karaliaus“ marškinėlius.“

Kai kuriuos sportininkus komandos pasirenka konkretiems lenktynių etapams. „Pavyzdžiui, Larsas Boomas 2014 metais rengėsi būtent penktam „Tour de France“ etapui, kurio trasa su akmenuotomis kelio atkarpomis buvo paranki klasikams. Ten jis nugalėjo. Taip atsitiko ir man, kai komanda paėmė į 2011 metų „Tour de France“ tik dėl vieno etapo. Tais metais „Garmin-Sharp“ norėjo maksimaliai gerai pasirodyti komandų pavienio starto lenktynėse. Komanda atkreipė dėmesį, kad, nors ir būdamas jaunas, mokėjau važiuoti komandų lenktynėse su vyresniaisiais, labiau patyrusiais sportininkais, nesimaišydamas jiems po kojų. Mokėjau išlaikyti vienodą greitį, o prireikus, vardan kitų buvau pasirengęs atiduoti visas jėgas. Komanda tai pastebėjo. Be to, 2011 metais laimėjau Lietuvos čempionatą. Tada buvau paimtas į „Tour de France“ vien dėl antro etapo – komandų lenktynių“, – pasakojo geriausias 2015 metų Lietuvos sportininkas.

Apie pirmąjį savo startą „Tour de France“ lenktynėse Ramūnas sužinojo tik likus savaitei iki varžybų pradžios. „Man tai buvo labai netikėta. Jaudinausi kaip prieš egzaminą. Žinoma, buvau laimingas, kad galėsiu lenktyniauti kartu su aukščiausio lygio sportininkais. Tai prilygsta dalyvavimui Olimpinėse žaidynėse. Bet slėgė ir didžiulė atsakomybė: o jeigu nepateisinsiu komandos lūkesčių? Būdavo sunku važiuoti žemesnio lygio varžybose, o čia – pasaulinis lygis. Labai daug padėjo Tomas Vaitkus. Tada buvome du lietuviai „Tour de France“ lenktynėse“, – prisiminė 2015 metų pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas.

R. Navardauskas

Anot R. Navardausko, jo komandos taktika 2011-ųjų „Tour de France“ lenktynėse pasiteisino su kaupu: „Antrame etape laimėjome komandų lenktynes. Ekipa labai džiaugėsi. Po savo finišo varžybas žiurėjome per televiziją autobuse ir laukėme galutinių rezultatų. Distancija buvo trumpa, todėl visų komandų rezultatai buvo panašūs. Likusių ekipų pasirodymus stebėjome užgniaužę kvapą. Kai paskutinė komanda kirto finišo liniją, buvo net džiaugsmo ašarų. Tik vėliau sužinojau, kad tarp mūsų buvo dviratininkų, dalyvavusių „Tour de France“ lenktynėse dešimtą kartą, bet taip ir neturėjusių progų džiaugtis pergale. Mūsų komandos narys, tuometis pasaulio čempionas, norvegas Thoras Hushovdas po laimėto etapo tapo varžybų lyderiu. Geltonus lyderio marškinėlius jis vilkėjo net devynis etapus“.

R. Navardauskas nesitikėjo legendinėse lenktynėse Prancūzijoje kada nors iškovoti pergalę. „Esu ne pirmas ir ne paskutinis lietuvis, dalyvavęs šiose varžybose, bet man pirmajam 2014 metais pavyko laimėti jų etapą. Laimėti nėra lengva. Kasdien startuojame beveik du šimtai, o nugalėtojas tik vienas. Visi nori laimėti. Pergalė šiose varžybose – didelis pripažinimas, didelės svajonės išsipildymas. Niekada netikėjau, kad ir man teks individuali pergalė „Tour de France“ lenktynėse. Pergalės dieną įsitikinau, kad reikia pasitikėti savo jėgomis, nors ir kaip atrodytų nerealu. Ir niekada nesakyk „niekada“. Viskas yra įmanoma. Reikia tik kantriai siekti savo tikslo ir gerų, palaikančių žmonių aplink“, – pabrėžė iš Kvėdarnos (Šilalės raj.) kilęs dviratininkas.

A. Kasputis mano, kad aštuntojo lietuvio, praversiančio „Tour de France“ duris, dar reikės palaukti. „Turime gabių 17-18 metų dviratininkų, kurie svajoja patekti į profesionalų komandas. Manau, dar prireiks 4-5 metų, kol kuris nors iš perspektyviausių Lietuvos dviratininkų pateks į paties aukščiausio lygio komandą ir kartu priartės prie „Tour de France“. Šių lenktynių jauniausiems dalyviams paprastai būna 22-23 metai, o geriausių rezultatų pasiekia 25-30 metų dviratininkai“, – teigė buvęs garsus Lietuvos dviratininkas.

Faktai

Lietuva – 32-oji šalis, kurios dviratininkas laimėjo „Tour de France“ etapą.

„Tour de France“ „gyvai“ stebi apie 12 mln. žmonių, o pernai lenktynės buvo transliuojamos 190 šalių.

„Tour de France“ organizatoriai 2016 metų lenktynių nugalėtojui skyrė 500 tūkst. eurų premiją.

Navardauskas laimi TDF etapą

Tekstas ir nuotraukos – Tomo Gaubio

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Bėgimas gražiausiomis Lietuvos vietomis

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį