Dalintis „Ekscentriškieji futbolo klubų vadovai“

Ekscentriškieji futbolo klubų vadovai

Žiniasklaidoje apstu pranešimų apie futbolininkų skandalingus žygdarbius už aikštelės ribų. Tačiau klubų savininkai bei vadovai savo poelgiais niekuo nenusileidžia aikštėje bėgiojantiems žaidėjams – vieni po pergalių į gatves išjoja ant dramblių, kiti prie stadionų ima statyti su klubais visiškai nesusijusių žmonių statulas.

Jesusas Gilis (Madrido „Atletico“ 1987-2003 m.)

Kai 1996-aisiais Madrido „Atletico“ laimėjo Ispanijos čempionatą bei „Karaliaus“ taurę, tuometinis klubo savininkas Jesusas Gilis tokią pergalę parado metu šventė kiek kitaip nei įprastai. Ispanas po sostinės gatves jodinėjo ant dramblio bei laistė save šampanu, šūkaudamas: „Su tokiu populiarumu, aš galėčiau būti Dievas“. Tai nebuvo vienintelis verslininko išsišokimas – prastai žaidžiant komandai, futbolininkus grąsino nušauti kulkosvaidžiu, o norėjęs atleisti vieną iš „Atletico“ trenerių jis pirmiausia iš jo išsityčiojo – į namus pasikvietęs televizijos filmavimo komandą, patarimo dėl atleidimo ėjo klausti savo laikomų gyvūnų.

Gilis neturėjo didelės nuovokos ir futbolo reikaluose. 1992-aisiais jis visiškai panaikino Madrido „Atletico“ futbolo akademiją. Daugelis jaunų futbolininkų neteko vietos tobulėti, o tarp jų buvo ir penkiolikmetis Raulis Gonzalezas. Daug žadantį puolėją pasikvietė Madrido „Real“, ten jis tapo rezultatyviausiu klubo futbolininku istorijoje, kol, žinoma, nebuvo aplenktas dabartinės komandos žvaigždės Cristiano Ronaldo.

Bernardas Tapie ( Marselio „Olympique“ 1986-1994 m.)

Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje Prancūzijoje dominavęs Marselio „Olympique“ klubas gyvenimą sau norėjo pasilengvinti papirkdamas varžovus svarbių rungtynių išvakarėse. 1992-1993-ųjų sezone komandos prezidentas Bernardas Tapie prieš lemiamas sezono rungtynes su „Valenciennes“ ekipa, tarpininkaujant futbolininkams, bandė papirkti tris pastarojo klubo žaidėjus tam, kad „Olympique“ galėtų geriau pasiruošti po kelių dienų vykusioms UEFA Čempionų lygos finalo rungtynėms bei užsitikrintų Prancūzijos čempionų titulą. Vienas iš trijų futbolininkų atsisakė priimti pinigus iš Tapie, tačiau likusiems buvo išmokėta po 250 tūkst. frankų, o „Valenciennes“ pralaimėjo minimaliu rezultatu 1-0. Pergalė pasiekta ir Čempionų lygos finale, kuriame nugalėtas „AC Milan“ klubas. Susitarimams išėjus į dienos šviesą, iš „Olympique“ buvo atimti du „Ligue 1“ titulai, kitą sezoną klubas praleido antroje lygoje, o prezidentas Bernardas Tapie nuteistas 2 metus kalėti.

Per savo laiką „Olympique“, Tapie taip pat įsiminė visiems nors kartą į namų rungtynes nuėjusiems sirgaliams. Kiekvieną kartą pergalę iškovojus Marselio ekipai, savininko įsakymu „Stade Velodrome“ stadioną nušviesdavo fejerverkų, lazerių ir muzikos šou. Virš aikštės buvo patalpintas ir didžiulis ekranas, kurį irgi buvo užsakęs skandalingasis prancūzas.

Janas Bechas Andersenas (Kopenhagos „Brondby“ 2014-2016 m.)

Dvejus metus viename didžiausių Danijos klubų praleidęs Andersenas „Brondby“ paliko po to, kai internetiniame fanų forume ėmė kritikuoti savo valdomą komandą bei jos trenerius. Pasinaudojęs savo sūnaus paskyra danas kaltino vyriausiąjį trenerį Thomasą Franką dėl kvailų sprendimų bei išplūdo naujus klubo pirkinius bei jų sugebėjimus aikštėje.

Susekus, kas parašė visus komentarus, „Brondby“ vadovybės beveik nebeliko. Pirmiausia, atsistatydino nemalonių žodžių sulaukęs komandos treneris bei ne tuos futbolininkus nupirkęs sporto direktorius. Praėjus beveik mėnesiui, kaip pats teigė, žiniasklaidos spaudimo neatlaikęs, postą paliko ir klubo direktorius Janas Bechas Andersenas.

Ramzanas Kadyrovas (Grozno „Terek“ 2004-2011 m.)

Dabartinis Čečėnijos respublikos vadovas neabejingas futbolui. Kai Grozno „Terek“ 2011-aisiais atidarė naują stadioną, čečėnas sumanė surengti legendų mačą – dalyvavo Diego Maradona, Luisas Figo, Franco Baresi, Fabianas Barthezas ir daugelis kitų jau baigusių karjerą žvaigždžių. Į sudėtį Kadyrovas nepamiršo įtraukti ir savęs – prieš legendas kovojo prezidento vienuolikė, sudaryta iš jo draugų. Rungtynes, kaip ir tikėta, laimėjo Kadyrovo kompanija, o pats „Terek“ prezidentas netgi du kartus sau leido ant žolės nugriauti Maradoną.

Jeigu klubo savininkui nepatikdavo, kaip Rusijos čempionate rungtyniauja jo komanda, viskas buvo paprasta – kaltas teisėjas. Šiuo atveju čečėnas įsiverždavo į stadiono pranešėjo būdelę ir rungtynių arbitrui pasiųsdavo keletą keiksmažodžių.

Mohamedas Al-Fayedas (Londono „Fulham“ 1997-2013 m.)

Egiptietis, skirtingai nei aukščiau aprašyti jo kolegos, su valdoma komanda pasiekė daug – per ketverius metus nuo įsigijimo, Al-Fayedas „Fulham“ iš trečiojo diviziono ją atvedė į „Premier“ lygą.

Visgi 2011-aisiais klubo savininkas užsitraukė fanų rūstybę. Al-Fayedas savo noru prie klubo stadiono patupdė mirusio pop karaliaus Michaelo Jacksono statulą. Egiptietis tiesiog labai vertino dainininką ir norėjo atiduoti duoklę jam. Į pasipiktinusius fanus savininkas dėmesio nekreipė ir teigė: „Jeigu kvaili fanai nesupranta, ką šis žmogus davė pasauliui, jie visi gali prasmegti pragaran. Aš nenoriu, jog jie būtų „Fulham“ fanais.“

Po dviejų metų Al-Fayedo valdymas klube baigėsi. Nauji savininkai 2013 m. iš „Craven Cottage“ stadiono prieigų pašalino Jacksono statulą, o „Fulham“ jau kitais metais iškrito iš „Premier“ lygos. Buvęs savininkas, žinoma, teigė, jog komandos sėkmė dingo po to, kai nebeliko statulos.

Zdravko Mamičius (Zagrebo „Dinamo“ 2003-2016 m.)

Praėjusiais metais daugkartinio Kroatijos čempiono direktoriaus postą palikęs Mamičius per savo metus klube, turbūt, iškeikė kiekvieną jį kalbinusį žurnalistą. Vienas, uždavęs kroatui keletą nepatogių klausimų, kurį laiką turėjo slapstytis krūmuose, kitiems kliuvo iš bet ko, ką Mamičius turėdavo po ranka, jeigu neužtekdavo, prasidėdavo grąsinimai susidoroti.

Su Mamičiumi yra susijęs ir Lietuvos futbolas. Po Zagrebo „Dinamo“ ir Panėvežio „Ekrano“ akistatos 2007-ųjų metų UEFA Čempionų lygos atrankos rungtynėse, kroatas, švęsdamas „Dinamo“ pergalę ėmė rodyti nacistinius ženklus. Už tokį poelgį UEFA jį tik įspėjo, tačiau Mamičius nesiruošė reaguoti. Po septynerių metų kroatas vėl priminė apie save, kai tribūnose susimušė su buvusiu „Split“ vartininku Ivo Bego. Verta paminėti, jog pastarajam buvo 77-eri metai. Tuomet Mamičius sulaukė devynis mėnesius trukusio draudimo įžengti į bet kurį Kroatijos stadioną.

Tekstas – Lauryno Puikio
Nuotraukos – Getty Images ir Football Times

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

The Color Run - laimingiausi 5 km planetoje

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį