Fotografas ir Sportland rudeninės kampanijos O‘NEILL ambasadorius Vytautas Dranginis apie aistrą sporto fotografijai, užfiksuotas žmonių emocijas, laisvalaikį, aprangą ir svajonių nuotraukas.
Koks yra mėgstamiausias tavo metų laikas ir kodėl?
Labai mėgstu tikras pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pradžias – pirmą gamtos atgimimą, pirmą vasaros šilumą, pirmą auksinio rudens gaivą ir tikrą pirmą šaltuką su sausu sniegu. Iš esmės visus laikus mėgstu dėl pokyčių, dėl to, kad atsiranda kažkas naujo. Prisipažinsiu, kad šiluma man kaulų nelaužo, todėl pasirinkčiau lietuvišką vasarą.
Ar pastebi (galbūt nuotraukose) žmonių nuotaikų skirtumus žiemą ir vasarą? Jei taip, kokie tie skirtumai?
Anksčiau, kai dar nebuvau pasirinkęs sporto fotografijos, skirtumus pastebėdavau ryškius. Dabar nepastebiu, nes sportininkai vienodai džiaugiasi laimėję arba liūdi po pralaimėjimų nepriklausomai nuo metų laiko, varžybų vietos ar aplinkybių. Be to, aš daugiau ar mažiau galiu pasirinkti, kokioje aplinkoje būti, todėl dažniausiai mane supantys žmonės šypsosi. Dažnai pats renkuosi, kokias emocijas ir nuotaikas fotografuoti. Neskirstau situacijų ir jei vienoje ar kitoje vietoje pamatau istoriją, būtinai pasistengiu ją įamžinti ir pateikti nuotraukos stebėtojui jausmus, žinutę ar minėtą istoriją.
Ką labiausiai mėgsti fotografuoti? Kodėl?
Išbandžiau beveik visus fotografijos stilius, vienus giliau, kitus mažiau ir eidamas per juos geriau pažinau ne tik fotografiją, bet ir pasaulį, žmones bei patį save. Todėl dabar save vadinu sporto, muzikos, kelionių bei nuotykių fotografu. Jei reikėtų pasirinktį vieną sritį, tai būtų sporto fotografija – joje telpa viskas.
Kaip leidi atostogas? Ar atostogauji ir žiemą? Ar aktyvus poilsis patinka?
Tą retą laiką, kai nedirbu, stengiuosi išnaudoti kelionėms. Nelengva suderinti su draugės darbo grafiku, bet pavyksta. Dažniausiai spontaniškai nusiperkame bilietus, vos numatę, kad turėsime laisvo laiko. Planuotis mėnesį į priekį būtų sudėtingiau, todėl pagal metų laikus atostogų planuotis neįmanoma. Vasarą vyksta daug sporto renginių – įvairūs bėgimai, čempionatai, arba laukia kelionės į didelius sporto renginius – olimpines, pasaulio ir Europos žaidynes, čempionatus. Žiemą vyksta Dakaro ralis. Daug kas pasakytų, kad tai juk kelionė į kitą pasaulio kraštą, bet tai tik pirmas žvilgsnis. Gal ir galima pavadinti tai kelione, bet ji tikrai ne poilsinė ir ne pažintinė. Tai visai atskira tema.
Kaip išsirenki tinkamą aprangą? Ar daug tenka sukti galvą žiemą, rudenį, vasarą?
Dažniausiai aprangą renkuosi pagal praktiškumą bei patogumą. Be abejo, spalva ir stilius taip pat turi reikšmės, tačiau aprangą dažnai išsirenku spontaniškai. Jei patiko iš pirmo žvilgsnio ir yra patogu – tai mano būsima apranga. Dėl kasdienės veiklos man tenka daug judėti, todėl svarbiausia – patogumas. Na ir žinoma – kišenės, kad būtų kur susidėti papildomas fotoaparato baterijas, atminties korteles ir dar kokį papildomą objektyvą.
Kokia spalva yra mėgstamiausia? Ar daug dėmesio skiri spalvai rinkdamasis rūbus?
Mėgstamiausia spalva – geltona. Taip pat patinka raudona, žalia ir mėlyna – visai kaip RGB spalvų spektras fotografijoje (juokiasi). Tačiau pastebėjau, kad vis dažniau renkuosi neutralesnes spalvas. Taip yra dėl dviejų dalykų. Pirma – kuo trumpiau užtrunki rytais derindamas aprangos detales, tuo daugiau laiko lieka savo gyvenimui. Antra – šiame etape žmonės yra dviejų tipų. B tipas – žmonės rengiasi ir gyvena stilingai ir tai man patinka, neretas jų tikrai spinduliuoja gera energija. A tipas – žmonės savo gyvenimo būdą paverčia stiliumi, kai nebereikia papildomų aprangos detalių, spalvų bei aksesuarų. Tada žmonių akyse, šypsenose bei jų veiksmuose matyti, girdiėti ir jausti, kad jiems svarbiausia ne atrodyti gerai ir būti pamatytiems, o jaustis tikrai gerai bei aprangą naudoti pagal paskirtį.
Ar turi svajonių nuotrauką? Kokia ir kur ji turėtų būti padaryta?
Kasdien svajoju padaryti vienokią ar kitokią nuotrauką, aplankyti vieną ar kitą renginį ir nufotografuoti vieną ar kitą atletą. Tai man yra kaip kuras judėti ir tobulėti. Neretai tas pavyksta, bet vos padarau „auksinį kadrą” (toks geras kadras, kad nereikia apie jį kalbėti, – red. past.), visada savęs klausiu – o kas toliau? Ir ta užfiksuota akimirka lieka praeityje. Vėl imuosi svajoti, ką dar nufotografuoti. O padaryti dar galima daug ką.
Linksmiausias nuotykis, nutikęs fotografuojant, ar būnat įvykio vietoje?
Daug nuotykių esu patyręs nuo pat fotografijos pradžios. Buvo tokių kuriozų, kai atėjęs fotografuoti krikštynų, pradėjau fotografuoti ne tuos žmones, arba rizika netekti akreditacijos pasauliniuose renginiuose, peržengiant ribas dėl geresnio kadro. Teko ir apsimesti kokios nors agentūros fotografu, kad patekčiau į renginį. Kai kuriuos nuotykius istorija nutyli…
Įžymus žmogus, su kuriuo norėtum papietauti? Kodėl?
Freddie Mercury. Žinau, kad jis miręs, be tai nereiškia, kad nenorėčiau papietauti su juo. Jis buvo tikras žmogus.
Jei galėtum pasiimti tris daiktus į negyvenamą salą, kokie jie būtų ir kodėl?
Pasiimčiau fotoaparatą su talpia atminties kortele, saulės bateriją, kad kraučiau fotoaparatą ir kokį nors įrenginį, kuris išvalytų vandenį, kad galėčiau jį gerti ir padaryti istorijas pasakojančias nuotraukas ateities kartoms.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Sportland
50 nesėkmių metų: anglų žygiai pasaulio futbolo čempionate. II dalis