Šiais metais garsiausi pasaulio treneriai renkasi grįžti į pažįstamą aplinką. Carlo Ancelotti – į Madrido „Real“, Massimiliano Allegri – į Turino „Juventus“, o Rafaelis Benitezas – į Liverpulį, tik jau į kitą jo pusę. Ilgametis „Liverpool“ strategas pasirinko treniruoti kaimynų „Everton“ futbolininkus ir sulaukė sirgalių įniršio bangos. Ko galima tikėtis iš spaudimą patyrusio ispano ir jo sugrįžusių kolegų?
Rafaelio Benitezo parašas ant „Everton“ sutarties istorijos knygose nuguls kaip vienas kontraversiškiausių kada nors įvykusių trenerių perėjimų.
Šešerius metus amžinus varžovus ir to paties miesto kaimynus „Liverpool“ treniravęs strategas kartą yra „Everton“ pavadinęs „mažu klubu“ ir dėl šio pasisakymo vėliau turėjo aiškintis vienoje britų televizijos laidoje.
Todėl nenuostabu, jog su „Liverpool“ Čempionų lygoje 2005-aisiais triumfavęs strategas dar prieš pasirašydamas kontraktą sulaukė grasinimų iš „Everton“ sirgalių, kurie šalia R. Benitezo namų iškėlė plakatą su užrašu „Žinome, kur tu gyveni“.
Ispano atvykimas sukėlė nemenką pasipiktinimo bangą aplink klubą. Jau nemenkas smūgis buvo pats Carlo Ancelotti išvykimas, tačiau sirgalių ambicijoms dar labiau kirto buvusio varžovo parašas ant sutarties.
Tačiau po pasirašymo birželio pabaigoje, per beveik du mėnesius aistruolių pyktis pamažu atslūgo ir šie spėjo susigyventi su R. Benitezu „Everton“ spalvose – pirmame „Premier“ lygos namų mače su „Southampton“ sirgaliai jau ispaną pasitiko kurtinančiomis ovacijomis.
Mačą „Everton“ laimėjo 3:1, o pamažu su tikrove susitaikantiems fanams belieka viltis, jog tokia sportinė forma išliks stabili visą sezoną. Būtent stabilumo ekipai pastaraisiais metais itin trūksta.
Per penkerius metus ekipą treniravo net septyni skirtingi strategai, o, kai jau atrodė, jog ateitį savo rankose tvirtai laiko 10-oje vietoje praėjusį sezoną finišavęs C. Ancelotti, italas ėmė ir grįžo į Madridą.
Taip R. Benitezas tapo vos antruoju istorijoje strategu, treniravusiu abi stipriausias Liverpulio miesto ekipas. Nors panašių rezultatų kaip su „Liverpool“ niekas iš ispano nesitiki, solidus pasiekimas ekipai būtų prasibrovimas į pirmą „Premier“ lygos aštuonetą, kuriame ekipos nebuvo jau du sezonus.
Sudėtis su Richarlisonu, Jamesu Rodriguezu ir Lucas Digne priešakyje yra pajėgi būti viršutinėje lentelės dalyje antrus metus iš eilės.
O ekipos vadovų lūkesčiai taip pat nemenki – šie R. Benitezui suteikė solidų pasitikėjimo kreditą – ispanas pasirašė trejų metų sutartį, tad, panašu, jog „Everton“ šį kartą sieks savo strategą išlaikyti ilgiau.
Nueinantis Madridas
Tokios pačios trukmės sutartį pasirašė ir buvęs „Everton“ vairininkas C. Ancelotti. Su Madrido „Real“ klubu, į kurį grįžo po šešerių metų pertraukos.
Keturis trofėjus 2014-aisiais su klubu laimėjęs italas grįžta į komandą, kurioje – tik čempionų likučiai.
Iš pergalingo 2014 m. Čempionų lygos finalo, kuriame C. Ancelotti treniruojama Madrido ekipa po pratęsimo triumfavo 4:1 prieš kaimynus „Atletico“, beliko vos šeši futbolininkai.
Gretos aptrupės dar labiau, kai Madrido „Real“ po šio sezono pasitiks kertinius pokyčius sudėtyje – po sezono baigia galioti ilgamečių vedlių Karimo Benzema, Luka Modričiaus, Marcelo, Garetho Bale‘o ir Isco kontraktai, o ekipa neabejotinai ieškos naujų „Galacticos“, ypač po ramaus šios vasaros perėjimų lango, kai atvyko tik vienintelis Davidas Alaba.
Tačiau ši tyla prieš audrą perėjimų rinkoje šiek tiek kertasi su naujos krypties paieškomis trenerio kėdėje – pasamdymas jau geriausius laikus praeityje palikusio C. Ancelotti atrodo, jog gali atnešti momentinę sėkmę šį sezoną, tačiau yra kiek nelogiškas ilgalaikėje perspektyvoje.
Po sezono ekipoje neliks daugybės futbolininkų, ekipa vers naują lapą savo istorijoje, tad visiems puikiai pažįstamas ir jau niekuo nustebinti negalintis strategas neatrodo tinkamiausia opcija sugrąžinti sėkmę ekipai.
Tačiau šį sezoną jis driokstelėti gali. Ypač, kai Ispanijoje neliko Lionelio Messi, o „Barcelona“ murkdosi finansinėje pelkėje. Ispanijos lygą puikiai pažįstantis C. Ancelotti gali pasinaudoti esama situacija ir mesti rimtą iššūkį Madrido „Atletico“ klubui kovoje dėl Ispanijos čempionų titulo.
Tačiau kalbame tik apie vietinį frontą. Tarptautinėje erdvėje „Real“ sudėtis jau prieš du sezonus atrodė pasenusi, o šiemet atotrūkis nuo Europos grandų yra dar didesnis.
Akivaizdu, jog ekipos strategija pandemijos režimu yra nepriimti rizikingų sprendimų ir kviestis tik patikrintus vardus, tad toks žingsnis iš „Real“ pusės yra suprantamas, tačiau nelabai ambicingas.
Turino dominavimas sugrįš?
Kur kas solidesnį žingsnį šią vasarą trenerių rinkoje atliko Turino „Juventus“ klubas, susigrąžindamas vieną sėkmingiausių šio amžiaus ekipos strategų Massimiliano Allegri.
Nuo 2014 m. ekipą penkis sezonus treniravęs italas susižėrė penkis šalies čempionų titulus iš eilės, keturias Italijos taures ir dusyk pateko į Čempionų lygos finalą.
2019-aisiais M. Allegri išvyko kaip statistiškai pats sėkmingiausias ekipos treneris istorijoje – pergalių procentas per penkerius metus siekė net 70,48.
Visgi žaidimo prasme, ypač paskutiniaisiais stratego metais Turine, M. Allegri propaguojamas futbolas buvo gan nuspėjamas, pragmatiškas, o į pergales ekipą veikiau ištempdavo individualūs blykstelėjimai, o ne taktinės gudrybės.
Taip, to užteko dominuoti Italijoje, tačiau nusivylimai Europoje tuo metu privertė italą trauktis – jis pralaimėjo du finalus, o paskutiniame italo sezone 2018-19 m., ekipa Čempionų lygoje dar ketvirtfinalyje atsimušė į Amsterdamo „Ajax“ klubą net ir turėdama savo gretose Cristiano Ronaldo.
Vis tik dabar toks žingsnis susigrąžinti italą atrodo logiškas ir paaiškinamas tuo, jog praėjusį sezoną Turino ekipa klupo ne tik Europoje, bet ir vietiniame fronte.
Titulą po 9 metų pertraukos iš jų pasiglemžė Milano „Inter“ klubas, tad klubo vadovai nusprendė pasikviesti žmogų, su kuriuo „Juventus“ dominavo Italijoje ir gali vėl iškovoti „Serie A“ karūną.
Dominavimas Italijoje – tai minimumas, ko galima tikėtis iš italo. Po Milano „Inter“ išpardavimo, „Juventus“ ir vėl turi stipriausią sudėtį šalyje, o to pakanka, jog M. Allegri vėl sugrąžintų ekipai nugalėtojų mentalitetą, net jei pats nerinko šios sudėties.
Tik todėl, jog tai treneris, kuris moka dirbti su tuo, ką gauna. Jis savo taktines schemas pritaiko pagal turimus futbolininkus ir šiuo aspektu skiriasi nuo praėjusių dviejų „Juventus“ strategų Maurizio Sarri ir Andrea Pirlo, kurie veikiau įdiegia savo kompleksiškas sistemas ir patys futbolininkai turi taikytis prie trenerių braižo ir sprausti save į rėmus.
„Juventus“ sudėtyje potencialo apstu – ką tik į ekipą atvyko Europos čempionas Manuelis Locatelli, klubas disponuoja talentu aikštės kraštuose ir turi vis dar grėsmingą C. Ronaldo, už kurio nugaros turėtų žaisti Paulo Dybala.
Nors į viršūnę Europoje dairytis dar anksti, Italijoje ekipa turi susigrąžinti tai, ką per pastaruosius metu prarado ir M. Allegri yra tinkamiausias treneris šiai užduočiai – iš „Juventus“ šį sezoną galima tikėtis atakuojančio ir kamuolio kontrole paremto futbolo.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix
Vandens motociklų sportas – brangus malonumas, saldžios pergalės