Dalintis „„Gero vėjo mūzų“ įgula: buriavimas – tarsi pavojinga priklausomybė“

„Gero vėjo mūzų“ įgula: buriavimas – tarsi pavojinga priklausomybė

Prieš trejus metus keletui Lietuvos buriuotojų panašiu laiku kilo ta pati mintis ir noras suburti moterų įgulą. Kai yra didelis noras, tai atsiranda ir galimybės. Sulaukusi „Gero vėjo“ buriuotojų palaikymo, moterų komanda buvo suburta per mėnesį. Įgula, pavadinta „Gero vėjo mūzomis“, jau spėjo išplaukti į tarptautinius vandenius, o ateityje sieks vis ambicingesnių tikslų.

„Entuziazmo ir noro mums netrūko, reikėjo tik laivo. „Gero vėjo“ klubo vaikinai labai palaikė ir skatino šią iniciatyvą bei leido naudotis laivu „Rasa“, – prisiminė moterų įgulos kapitonė Lijana Jančytė.

Įgulos narė Eva Žmuidinavičiūtė pridūrė, kad mintis susiburti į moterų komandą atsirado buriuojant „Kuršių marių regatoje“ su vyrais. Juk atrodė, kad buriuoti taip paprasta ir smagu, o ir moterys nori sudaryti konkurenciją vyrams.

„Nepatyrimas, nežinojimas ir entuziazmas buvo pagrindinė varomoji jėga. Buriuojant su vyrais, atsiranda pasitikėjimas savimi, atrodo, kad visos problemos ir rizikos yra greitai išsprendžiamos. Dėl to „Kuršių marių regata“ buvo ramaus vėjo, nuolatinės saulės ir džiaugsmo oazė, – pasakojo E. Žmuidinavičiūtė. – Po metų, buriuojant su moterų įgula ir kovojant su rimta stichija, kuomet kitiems lūžo stiebai ir plyšo burės, turėjome visai kitas emocijas, kitokią patirtį. Buvo aišku, kad putojančio vyno taurė, plačiakraštės skrybėlės ir lengvutės suknelės romantiškai atrodo tik TV laidose ir reklamose“.

Visos buriuotojos pripažįsta, kad realybė yra kitokia nei gali pasirodyti stebint nuotraukas. Buriuotojų laukia patirties reikalaujantys sprendimai, stiprus pasirengimas krante, orų bei vėjo prognozių analizė, aiškus funkcijų paskirstymas viso etapo metu.

„Kuo daugiau buriuojame, tuo daugiau niuansų apie buriavimą sužinome. Tikėtina, kad jei būtume buriavusios mišriose įgulose, mūsų tobulėjimas būtų lėtesnis. Manau, kad moterys buriavime, panašiai kaip ir vairavime, mažiau rizikuoja, labiau apmąsto situacijas“, – pridūrė E. Žmuidinavičiūtė.

„Gero vėjo mūzų“ įgulą sudaro septynios pagrindinės narės, bet vienu metu buriuoja penkios-šešios. Įdomu tai, kad visos narės, iki susiburiant į šią įgulą, nepažinojo viena kitos, o ir amžiaus skirtumai pakankamai dideli. Vis dėlto stiprus tarpusavio ryšys, puikus mikroklimatas atsirado dėl to, kad visas jas sieja tas pats požiūris į laisvalaikį.

„Oficialių atrankų į įgulą nebūna, bet keletą kartų praplaukus su naujokėmis, jau būna daugmaž aišku, ar ji pritaps, ir ar jai tai – nevienadienis užsiėmimas, nes regatos vyksta šiltuoju metų laiku, jų būna pakankamai daug ir yra užimti dauguma vasaros savaitgalių. Tai – ne plaukimai, kai gali ramiai stebėti ir grožėtis gamta ar vandeniu, o greitos reakcijos, pakankamai gero fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas“, – pabrėžė dar viena įgulos narė Rasa Kolesnikovaitė.

E. Žmuidinavičiūtė pridūrė, kad ateityje turės atsirasti atrankos į įgulą kriterijai.

„Būtų puiku, jei galėtume suformuoti dvi ar tris moterų įgulas, juolab, kad kandidačių tikrai turime, susidomėjimas auga. Yra viltis, kad jeigu anksčiau būdavo nuostaba sužinojus, kad mergina vairuoja automobilį, tai po kelerių metų nieko nebestebins moterų gebėjimas buriuoti ir valdyti jachtą“, – vylėsi Eva.

„Gero vėjo mūzų“ įgula atstovauja mėgėjišką sportinį buriavimą. Tai reiškia, kad įgula varžosi įvairiose regatose, o pagrindinis pasiruošimas – viena savaitgalio diena laisvo laiko ir tinkama apranga priklausomai nuo oro.

„Dalyvaujame visose varžybose, kurios vyksta Trakuose – Galvės ir Skaisčio ežeruose. Sezonas prasideda balandžio gale ir tęsiasi iki spalio pabaigoje vykstančios „Helovyno“ regatos. Tradicija mums yra tapusi Kurčių marių regata Klaipėdoje ir Nidoje. Čia savo laivų grupėje esame užėmusios pirmą ir trečią vietas“, – sakė įgulos kapitonė.

Nors dar pakankamai jauna, ši Lietuvos moterų komanda jau spėjo pasižymėti ir užsienyje. 2016 metais ji su J80 klasės laivu užėmė trečiąją vietą „Women’s Sailling Cup“ varžybose Italijoje, o praėjusių metų rugpjūtį Rygoje (Latvija) „Platu 25“ klasės laivų varžybose lietuvės buvo devintos tarp 18 įgulų ir aplenkė Latvijos merginų komanda, kuri su tokiu laivu plaukioja jau keletą metų.

„Italijoje startavome su visiškai nepažįstam laivu, be treniruočių, tačiau su gera nuotaika, sportiniu azartu ir lietuvišku užsispyrimu. Trečia vieta išties buvo netikėta. Mes nesame jūrinio buriavimo ekspertės, retai kada galime treniruotis banguotame vandenyje“, – pasakojo E. Žmuidinavičiūtė.

Visgi laikas bėga ir reikia vytis pasaulines tendencijas. Du paskutinius sezonus „Gero vėjo mūzos“ buriavo su 1985 metų gamybos Petersonų klasės jachta. Tokios klasės laivų kasmet mažėja, todėl tikimasi naujų pergalių siekti su kitu laivu.

„Suprantame, kad dabartinis laivas jau nebeatitinka mūsų lūkesčių ir tikslų. Todėl mūsų naujas tikslas yra įsigyti šiuo metu Galvės ežere populiariausią „Platu 25″ modelio jachtą, su kuriame norėtume sudalyvauti net pasaulio čempionate, kuris vyks Rygoje“, – sakė R. Kolesnikovaitė.

„Turbūt didžiausia bėdelė Lietuvoje yra ta, kad retai kada pavyksta paburiuoti su bikiniais. Vis šturmuotė ir šturmuotė, – šypsojosi L. Jančytė. – O jeigu rimtai, tai mūsų šių dienų rūpestis – rasti rėmėjų „Platu25″ klasės laivo pirkimui. Yra puiki, susidirbusių, drąsių ir energingų merginų komanda, kuriai  jau laikas įžengti į monotipų laivų klasės varžybas. Rėmėjai galėtų reklamuotis ant mūsų laivo, o tam tikromis progomis – ir kartu išplaukti į vandenis kartu“.

Apskritai, buriavimas yra tarsi pavojinga priklausomybė – kartą pabandęs, gali užsikrėsti visam gyvenimui. Taip nutiko ir Lietuvos buriuotojoms.

„Su buriavimu yra kaip su bet kuria kita meile. Kartą pamilęs, negali be to gyventi daugiau. Tiesa, meile buriavimui negali užsikrėsti bet kas. Turi taip pat mylėti gamtą su visomis audromis ir štiliais. Taip pat reikia turėtų aštrų protą ir nepasimesti ekstremaliose situacijose“, – prisipažino dar viena įgulos narė Vilma Bareikaitė.

Pasak L. Jančytės, po dienos buriavimo gaunamo teigiamos energijos užtaiso užtenka visai savaitei.

„Vieną kartą viena iš įguliokių, sėdėdama ant borto per stiprų lietų, sakė „Aš myliu buriavimą, nes jis man suteikia galimybių suvokti, kokia stipri yra gamta, leidžia su ja susilieti ir pasijusti tokiu menku, nereikšmingu padaru bei įrodo, kokioje realybėje mes gyvename“. Mieste mes jaučiamės visagaliais, o laive viskas pasikeičia“, – emocingai pasakojo E. Žmuidinavičiūtė.

Šiais metais Lietuva švenčia savo šimtmetį, todėl buriavimo pasaulyje taip pat netrūks specialių renginių.

„Šimtmečio proga tikrai dalyvausime teminėse regatose ir džiaugsimės kartu su visa Lietuva. Būtų puiku įsigyti naujas aprangas su Lietuvos simbolika bei naują pavėjinę burę – spinakerį. Suprantame, kad jei Lietuva nebūtų laisva, vargu ar būtume turėjusios galimybę buriuoti“, – šypsojosi E. Žmuidinavičiūtė.

„Gero vėjo mūzos“ tikisi, kad jų įgula įsirašys į Lietuvos buriavimo istoriją dėl moterų buriavimo tradicijų sukūrimo.

„Tikimės, kad per ateinančius porą metų subursime daugiau moterų komandų, pritrauksime rėmėjų, suformuosime atskirą Lietuvos mėgėjų buriuotojų klasę, aktyviai dalyvaujančią varžybose ir skatinančią Lietuvą gimti kaip jūrinę, buriuojančią valstybę, užtikrinančią, kad buriuoti galėtų visos Lietuvos moterys“, – pridūrė E. Žmuidinavičiūtė.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninių herojų archyvų

Komentarai

  1. Shameless

    Go girls

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susiję straipsniai

Užkariauti „Premier“ lygos

Šį sezoną antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje pirmaujantys Volverhamptono „Wanderers“ ruošiasi „Premier“ lygos šturmui. Su didele kinų finansine pagalba bei…

Sekantis straipsnis:

Deividas Česnauskis: ilgą karjerą lemia atsidavimas savo darbui

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį