Dalintis „Į svečius pas Vykintą Slivką“

Į svečius pas Vykintą Slivką

Apie futbolininko Vykinto Slivkos karjerą galima kalbėti nemažai: jis tapo pirmuoju lietuviu, pasirašiusiu sutartį su Europos futbolo gigantu Turino „Juventus“, šiuo metu jis yra vienintelis Lietuvos rinktinės futbolininkas, visus susitikimus pradėjęs starto sudėtyje nuo pat debiutinių oficialių rinktinės rungtynių. Būdamas vos 22-ejų jis jau yra sužaidęs 21 mačą nacionalinėje rinktinėje ir pelnęs du įvarčius.

Deja, bet pagrindinėje Turino „Juventus“ komandoje jis taip ir nedebiutavo, buvo skolinamas klubams Italijoje, Slovėnijoje ir Olandijoje, kol 2017 m. rugpjūtį kartu su Deivydu Matulevičiumi atvyko į Škotijos sostinės Edinburgo klubą „Hibernian“. Ir nors Škotija šiuo metu nėra tokia populiari tarp lietuvių futbolininkų, kaip buvo Vladimiro Romanovo, siuntusio futbolininkus į jam priklausantį Edinburgo „Hearts“ klubą beveik urmu, laikais, lietuviai čia mėgstami ir atpažįstami.

Kur tau nebus, jeigu jau debiutuodamas kaip startinės sudėties žaidėjas Škotijos lygos rungtynėse su garsiuoju „Rangers“ klubu V.Slivka sugebėjo atlikti kažką tokio, kas ateityje turbūt Škotijoje bus vadinama jo pavarde: Vykintui prasižengus ir kilus masiniam susistumdymui, iš aikštės buvo išvarytas Glazgo ekipos žaidėjas, vėliau lietuviui mušant vartų link kamuolys atsimušė į varžovą ir įlėkė į „Rangers“ vartus, o viską vainikavo paties Vykinto fantastiška strėlė iš 25 m atstumo, išplėšusi „Hibernian“ pergalę.

Rugpjūtį turėjau progą Vykintą aplankyti Edinburge. Pirmas dalykas, kritęs į akis įėjus į jo namus, buvo knygos. Kai kurios pradėtos skaityti, atverstos, kitos tik padėtos. Jų spektras labai įvairus – vieno garsiausių Lietuvos filosofų Algio Mickūno darbas „Per fenomenologiją į dzenbudizmą“, ironiška savipagalbos knyga „The Subtle Art of not Giving a F*ck“, projekto „Humans of New York“ leidinys ir Deborah Levy kūrinys „Hot Milk“, pernai patekęs į Bukerio premijos geriausių knygų sąrašą. „Pasiėmiau knygyne, patiko viršelis“, – prisipažįsta šeimininkas.

 

Šalia patefono padėtos kelios plokštelės – čia ne tik madingieji „Arcade Fire“ ar „Radiohead“, bet ir Luciano Pavarotti, „Beach Boys“ ir lietuviai „Colours of Bubbles“, kurių vaizdo klipe Vykintas neseniai nusifilmavo, vilkėdamas Lietuvos futbolo rinktinės marškinėlius. Matyti ir žaidimų kompiuteris „Playstation“, prie kurio žaidimo „FIFA17“ Vykintas kartu su D.Matulevičiumi užmušinėja laiką.

Vykintas čia labai neseniai: bevielis internetas ir kabelinė televizija dar neveikia, o ant neprisukto stalviršio padėtas IKEA katalogas. Prie šito nestabilaus stalo ir susėdam pakalbėti.

Įjungiu mobiliąją saitvietę (taip „Samsung“ vadina „hotspot“) ir kurį laiką pokalbis vyksta labai lėtai, nes jam pirmiausia reikia pasitikrinti visus socialinius tinklus. Išgirstu iš Vykinto telefono keistą, negirdėtą garsą.

„Tinder“ čia. Išmetė, kad su viena mergina susimatchinom“, – kiek raustelėjęs prisipažįsta pašnekovas, o aš tik dar kartą įsitikinu, kad prieš mane sėdi pirmiausia ne profesionalus sportininkas, kurio vietoje norėtų atsidurti milijonai vaikų, o tiesiog jaunas žmogus. Laikrodis jau rodo pusę dvylikos ir mažakalbis Vykintas jau šiek tiek mieguistas.

„Jaučiu, jau reiks eiti miegoti, – sako jis. – Rytoj aštuntą keltis.“

Man labai keista, kad tau reikia keltis taip anksti.

Man irgi (juokiasi).

Maniau, treniruotės nuo dešimtos kokios, vienuoliktos.

Mums pusę dešimt vėliausia reikia būti. Iš bėdos vėliausia kokią devintą galėtum išvažiuoti.

O treniruotės ne čia būna? Ne šitame stadione? – ranka parodau į stadioną, kurio apšviestas kampas matosi per Vykinto virtuvės langą.

Tu galvojai, kad aš čia einu visą laiką?

O tai ne? Juk normalu treniruotis savo stadione.

Nieko nebūtų, nieko neliktų iš aikštės.

Na, taip, teisybė. O toli dar reikia važiuoti?

25–30 minučių.

Tai kodėl tave čia apgyvendino prie stadiono, jeigu tau vis tiek dažniau reikia į treniruotes važinėti?

Nes ten už miesto.

Bet prieš rungtynes vis tiek neleidžia namie būti, uždaro į kokį viešbutį. Turbūt taip?

Kai namie žaidžiam – ne. Čia yra britų dalykas, Olandijoje, Belgijoje uždaro, čia – ne.

Kiti žaidėjai irgi aplinkui gyvena ar tik tu vienas?

Ne, kiti toliau.

Tai gali pas tave prieš rungtynes visi susirinkti, po kokį bokalą alaus išgerti arba „FIFA“ pažaisti.

(juokiasi) Dar nežaidžiau niekad su „Hibernian“, reikės pabandyti. Daugiau su „Hibernian“ esu žaidęs tikrovėje negu kompiuteriu.

Žiūrėsiu, kaip tu savo straipsnį parašysi iš to, ką pasakoju.

Improvizuosiu. Papasakosiu apie aplinką, kurioje tu gyveni, ji daug apie žmogų pasako.

Pažiūrėsim.

Ir papasakojau.

 

Knygos, kurias rekomenduoja Vykintas

1. Hermanas Hesė – „Stiklo karoliukų žaidimas“

2. Erichas Marija Remarkas – „Trys draugai“

3. Rimantas Kmita – „Pietinia kronikas“

 

Albumai, kuriuos rekomenduoja Vykintas

1. „Arcade Fire“ –„The Suburbs“

2. Jamie XX – „In Colour“

3 „Sigur Ros“ – „Agaetis Byrjun“

 

Vykintas Slivka įmuša įvartį į Glazgo „Rangers“ vartus „Ibrox“ stadione, kuriame susirinkę apie 50 tūkst. varžovų sirgalių

Tekstas: Pauliaus Ambrazevičiaus
Nuotraukos: Alfredo Pliadžio; iš Vykinto Slivkos asmeninio albumo

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susiję straipsniai

Užkariauti „Premier“ lygos

Šį sezoną antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje pirmaujantys Volverhamptono „Wanderers“ ruošiasi „Premier“ lygos šturmui. Su didele kinų finansine pagalba bei…

Sekantis straipsnis:

Iš krepšinio aikštės – į gatvės kultūrą

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį