Įkandin svajonės

Golfo žaidimas šiems dviem jauniems vyrams – ne tik pomėgis, bet jau ir darbas. Tiesa, dar ne tas, kuris leistų gyventi neskaičiuojant. Juozapas Budrikis ir Arnas Kaunas – vieninteliai golfo profesionalai Lietuvoje. Šis statusas savaime negarantuoja didelių pinigų, tačiau atveria galimybę užsidirbti svaiginamai daug.

Jų istorijos – skirtingos, bet drauge ir panašios. Abu golfo lazdą į rankas paėmė palyginti vėlai. Abu treniravosi neskaičiuodami valandų. Abu prasiskynė kelią į profesionalų pasaulį, nors tai padaryti buvo nepaprastai sunku. Abu dabar žaidžia „ProGolf Tour“ – vienoje Europos golfo profesionalų lygų.

Kurį laiką Arnas nedalyvavo profesionalų turnyruose, bet nutarė grįžti ir pamėginti pasiekti aukščiausią lygį. Juozapas profesionalo statusą turi tik pirmą sezoną, tad kol kas jo tikslas – pažinti profesionalų virtuvę, kurioje yra nepaprastai daug talentingų žaidėjų.

J. Budrikis. Dešiniarankis.

2012, 2013, 2014 ir 2017 m. Lietuvos golfo federacijos reitingo nugalėtojas, 2015 m. Lietuvos atvirojo golfo mėgėjų čempionato nugalėtojas, 2015 ir 2016 m. Latvijos atvirojo golfo mėgėjų čempionato vicečempionas.

Į golfo aikštyną penkiolikametis Juozapas pirmąsyk atėjo išmeldęs vyresnį brolį paimti drauge. Broliui ši pramoga greitai tapo ne tokia įdomi, o J. Budrikis iškart ir ilgam užkibo. Nors mušinėti kamuoliuką vilnietis pradėjo palyginti vėlai – bent dešimtmečiu pavėlavęs, to ėmėsi kone su maniakišku užsidegimu: kasdien po 13 valandų jis leisdavo aikštyne, konsultuodavosi su treneriais ir monotoniškai mokėsi technikos, kol po ketverių metų ėmė prilygti geriausiems Europos bendraamžiams.

Siekti profesionalo statuso Juozapas nutarė supratęs, kad yra pajėgus varžytis su golfo asais. Tai nebuvo lengvas sprendimas. Statuso pakeitimas reiškia, kad automatiškai prarandama teisė žaisti mėgėjų turnyruose. „Bet šis statusas drauge – garbė ir malonumas, nes profesionalais tampa tik tie, kurie įveikia milžinišką atranką“, – aiškino Juozapas.

Dalyvauti atrankoje į profesionalus leidžiama tik geriausiems mėgėjams. J. Budrikio atranka vyko pernai spalį Vokietijoje. Ikikvalifikaciniame turnyre varžėsi 150 žaidėjų. Kvalifikacijoje – 100, iš kurių 90 gavo „ProGolf Tour“ žaidėjo licenciją metams. Tik trečdalis atrankos žaidėjų buvo mėgėjai. Likusieji – profesionalai, siekę pakelti savo kategoriją. Juozapas įstengė įveikti atranką ir įgijo dešimtąją kategoriją.

Kategorija didžiausios reikšmės turi registruojantis į turnyrą. Kuo ji aukštesnė, tuo lengviau patekti.

Pirmieji du sezono turnyrai Egipte J. Budrikiui buvo tarsi pramankšta profesionalų lygoje. Pirmąjį turnyrą Juozapas pradėjo įspūdingai ir buvo įsiveržęs į lyderių 20-tuką. Bet dėl jaudulio dusyk suklydo ir krito į galą. Antrajame turnyre klaidos irgi pakišo koją, nors galimybė būti 40-tuke buvo išties reali.

„Tačiau įgijau neįkainojamos patirties“, – optimizmo neprarado profesionalas naujokas.

Būti profesionalu nereiškia gerai uždirbti. Tam, kad galėtų dalyvauti turnyruose, J. Budrikis ieško rėmėjų. Jis įsteigė savo labdaros ir paramos fondą, į kurį lėšų perveda tikintys jo galimybėmis.

„Svajoju perrašyti Lietuvos golfo istoriją ir tapti daugiausia pasiekusiu lietuviu“, – tvirtino Juozapas.

Kad išgyventų, jis dirba rinkodaros vadovu vienoje įmonėje. Nuo vaikystės įpratęs derinti mokslus ir sportą, vėliau – inžinerijos ir valdymo studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, ir dabar nesunkiai suderina skirtingą veiklą. Jei reikia, dirba per naktis ir savaitgaliais. Bet po to ramiai žaidžia turnyruose ar treniruojasi žinodamas, kad neliko neatliktų privalomų darbų.

Į golfą Juozapas irgi žiūri labai atsakingai: 3–4 kartus per savaitę mušinėja kamuolį (žiemą – patalpose prie specialaus ekrano), 2–3 kartus dirba treniruoklių salėje, kas dvi savaites lankosi pas sporto psichologę ir masažuotoją.

„Žaidžiant golfą svarbiausia yra technika, – tvirtino J. Budrikis. – Tačiau gera sportinė forma leidžia mušti toliau, o tai – jau didelis pranašumas. Mano vidutinis smūgis – 270 metrų – yra neblogas, todėl dabar daugiausia treniruojuosi taiklumui gerinti. Džiaugiuosi, kad studijavau inžineriją, nes nemažai mokiausi fizikos, o šios žinios padeda ir žaidžiant golfą. Juk žaidimui reikšmės turi ir aikštyno padėtis jūros lygio atžvilgiu, ir vėjo greitis bei kryptis, ir drėgmė, ir oro temperatūra, net tai, kokio aukščio žolėje nukrito kamuoliukas. Dėl to 60-mečiai ir gali varžytis su jaunimu. Jauni žaidėjai fiziškai stipresni, bet neturi tiek patirties ir žinių.“

Jo tikslas – šį sezoną likti lygoje, kad nereikėtų eiti atrankos. Vėliau, kai apšils kojas, ambicingas žaidėjas, matyt, kartelę kels gerokai aukščiau.

Arnas Kaunas. Dešiniarankis.

2012 m. „PGA ProTour“ turnyro Maskvoje nugalėtojas.

Su golfu keturiolikmetis Arnas susipažino Prancūzijoje, į kurią emigravo jo šeima. Šalia Kaunų namų Tulūzos mieste buvo privatus golfo aikštynas. A. Kaunas lankė karatė treniruotes, o laisvalaikiu papildomai treniravosi.

Kartą, pastebėjęs sportuojantį paauglį, privataus aikštyno savininkas pakvietė jį išmėginti golfą. Taip Arnas ir užkibo – kasdien po pamokų lėkdavo į aikštyną kaimynystėje. Kai atkakliam vaikinui pradėjo sektis, kaimynas nuvežė jį į tikrą golfo klubą ir rado trenerį. Netrukus A. Kaunui jau teko rinktis tarp karatė ir golfo: tėtis įtikino, kad neįmanoma taip pat gerai daryti dviejų dalykų, tad nugalėjo naujoji aistra.

Tačiau staiga Arnas atsidūrė kryžkelėje: supratęs, kad treneris rimtai nevertina jo svajonės tapti profesionalu, nutarė keisti trenerį. Taip prasidėjo A. Kauno ir patyrusio golfo specialisto Dominique Barquezo draugystė.

„Dominique visiškai pakeitė mano techniką. Po pirmosios treniruotės jau nebežinojau, kaip pataikyti į kamuoliuką, nors atrodė, kad iki tol gerai pataikydavau. Kol perpratau naują sistemą, buvo nepaprastai sunku psichologiškai“, – pasakojo Arnas. Iki šiol jis dirba su D. Barquezu ir kaskart po jo treniruočių jaučia progresą.

Išaugęs žalio naujoko marškinėlius ir įsitvirtinęs tarp mėgėjų A. Kaunas kone iškart pradėjo siekti profesionalo statuso. Taip 2011 m. kovo 6 d. jis gavo profesionalo licenciją.

„Dar nebuvau tam visiškai pasirengęs, tačiau anksti supratau, kad vis dėlto yra du golfo pasauliai – mėgėjų ir profesionalų“, – paaiškino golfo žaidėjas.

Prancūzija Arnui siūlė priimti pilietybę ir atstovauti jai. A. Kaunas būtų turėjęs geriausias sąlygas treniruotis, tačiau nepanoro netekti lietuviško paso, o dvigubos pilietybės Lietuva jam nedavė. Todėl Arnas nutarė ieškoti rėmėjų tėvynėje, atsisakydamas gal ir vertingesnio prancūzų siūlymo.

Pradžia buvo sudėtinga. Mėgėjų turnyruose paprastai tik vienas kitas žaidėjas yra itin geras. Profesionalų – absoliučiai visi, tad kiekviena kova yra dėl išgyvenimo.

Pastaruosius kelerius metus jis nežaidė: įsimylėjo, paliko tėvų namus Tulūzoje ir atvyko kurti savarankiško gyvenimo į Lietuvą, vedė Indrę, susilaukė sūnaus Kristijono, sukūrė verslą – su partneriais atidarė uždarųjų patalpų golfo klubą. Jame ir kitus treniruoja, ir pats treniruojasi prie simuliatorių.

O pernai Arnas vėl nutarė grįžti į profesionalų golfą. „Sugrįžimas buvo sudėtingas, – neslėpė. – Nors treniruočių netrūko, buvau nepasirengęs psichologiškai. Turėjau nuspręsti, ko aš vis dėlto noriu – tik žaisti ir turėti statusą ar siekti daugiau.“

Arnas nutarė, kad nori daugiau. Tad vėl pradėjo dirbti ne tik su D. Barquezu, bet ir su sporto psichologu. Treneris grąžino A. Kauną į vėžes, privertė išsikelti tikslą ir susidaryti planą, kaip jo sieks.

Arnas nepasikuklino. Davė sau penkerius metus nusigauti iki pirmosios lygos – „European Tour“, kurioje jau varžomasi dėl dešimties milijonų eurų.

Svarbiausias Arno siekis – ne užsidirbti, o tobulėti. Mokytis iš geriausiųjų.

„Man įdomiausias aspektas – profesionalumas. Triskart esu dalyvavęs „Challenge Tour“ kaip kviestinis žaidėjas. Jau ši lyga, palyginti su „ProGolf Tour“, yra kosmosas“, – teigė A. Kaunas.

Aukštesnių lygų žaidėjai aiškiai žino, kada treniruojasi, kada valgo, kada miega, kada kalba telefonu. „Kai jie žaidžia laukuose, jie žaidžia. Tu su jais nešneki apie gyvenimą, neklausi patarimo. Bus kitas laikas, kai jie ilsėsis ir galės atsakyti į klausimus“, – pasakojo A. Kaunas.

Tačiau didieji golfo profesionalai neserga žvaigždžių liga – Arnas ne sykį tuo įsitikino. Kartą Maskvoje dėl reikalavimų neatitikimo iš krepšio buvo išimtos dvi svarbios jo lazdos. Įsigyti kitų nebuvo kur, tad teko ieškoti pasiskolinti. Tai atrodė neįmanoma, nes kiekvienam golfo žaidėjui lazda – itin asmeniškas daiktas. Tačiau prancūzas paskolino savo treniruočių lazdą.

Ne kartą, vienas lauke mušinėdamas kamuoliuką, Arnas sulaukė kvietimo prisidėti. Taip gaudamas itin naudingų pamokų.

„Mano tikslas – žaisti „European Tour“. Jei tai pavyks, būsiu golfe pasiekęs beprotiškai daug. Jei pateksiu į šią lygą, šimtu procentų turėsiu atsidėti tik golfui – mesiu verslą, šeima vyks su manimi, o aš darysiu darbą, kurį labiausiai mėgstu“, – tvirtino A. Kaunas.

Įdomybės

Europoje yra trys golfo profesionalų lygos.

1 lyga. „European Tour“. Joje – apie 150 žaidėjų. Turnyro prizinis fondas – apie 10 mln. eurų.

2 lyga. „Challenge Tour“. Apie 150 žaidėjų. Maksimalus turnyro prizinis fondas – apie 1 mln. eurų.

3 lyga. Didžiausias prizinis fondas – apie 50 tūkst. eurų. Skirstoma į keturis atskirus turus:

„Nordic“ (Šiaurės). Apie 150 žaidėjų.

„ProGolf Tour“ (Vokietijos). Apie 150 žaidėjų. Šioje lygoje šį sezoną žaidžia ir J. Budrikis, ir A. Kaunas. Pernai spalį profesionalu tapęs J. Budrikis turi žemiausią dešimtąją kategoriją, o 2011 m. kovą į profesionalus prasimušęs A. Kaunas dabar kategorijos neturi. Kategorija suteikia didesnę galimybę užsiregistruoti į pasirinktą lygos turnyrą.

„Alps Tour“ (Pietų). Apie 150 žaidėjų.

„Gecko Tour“ (Ispanijos). Apie 150 žaidėjų.

Prasčiausi kiekvienos lygos žaidėjai po sezono krinta į žemesnę lygą, geriausi patenka į aukštesnę.

Tekstas: Birutė Pakėnaitė
Nuotraukos: Asmeninio arch.