Įkvepia laisvės pojūtis

Nors Lietuvoje žiemos sportai nėra itin populiarūs, galime pasigirti, kad čia gyvena pasaulio ledrogių sporto čempionas.

Paulius Voverys savo kolekcijoje turi ne vieną Europos ir pasaulio ledrogių sporto čempionatų trofėjų, dauguma jų – aukso. 2016-aisiais 21 metų kaunietis džiaugėsi pasaulio čempiono titulu, kai pranoko iki tol neįveikiamą konkurentą latvį Janį Preissą.

Į ledrogių sportą vaikinas atsekė paskui savo tėvą Audrių, kurį galima vadinti šio sporto Lietuvoje patriarchu. Tėvas pirmąsias ledroges pasikinkė bemaž prieš du dešimtmečius, po kelerių metų prie jo prisidėjo sūnus.

Bet prieš tai buvo burlentės, kurias sūnui taip pat parodė tėtis. „Kai buvau vaikas, man viskas, ką tėtis darė, buvo labai įdomu. Senais laikais jis įsigijo rusišką burlentę „Mustang“ – tada išsižiojęs žiūrėjau. Manęs jis per daug nei norėjo nukreipti ta kryptimi, nei draudė. Tiesiog man pačiam iš šono žiūrint viskas prilipo“, – prisiminė pradžią šiandien tėvą savo laimėjimais pranokęs sūnus.

Reikėjo nemažai pastangų, kol įnoringa burlentė pakluso Pauliui. Ledrogės labai panašios į burlentę, bet išmokti valdyti jas buvo lengviau. „Jau vien dėl to, kad mokaisi ant ledo, jeigu kažkas neišeina, gali nulipti nuo rogių, pagalvoti, kas čia vyksta. Vandenyje viskas truputį kitaip“, – pasakojo pasaulio čempionas.

Ekstremalius pojūčius mėgstantį vaikiną šios sporto šakos pakerėjo. „Kai pramokau, kai pajaučiau, apie ką visas reikalas, galima sakyti, tapau priklausomas nuo to“, – prisipažįsta Paulius. Šiandien jis savo laisvalaikį dalija pusiau: du tris mėnesius, kai Lietuvoje tvyro žiema, pasikinkęs vėją skrieja ledu, o sulaukęs pavasario stoja ant burlentės ir skrodžia vandenis.

„Žaviausia, kad visą laiką galynėjiesi su stichija. Bent jau per treniruotes – tu gaudai vėją, plauki vandeniu, kur nori, nėra jokių apribojimų. Tas laisvės pojūtis labiausiai ir traukia“, – prisipažino Paulius.

Skriedamas ledrogėmis tą laisvės pojūtį vaikinas gali „pakutenti“ labiau: ledrogės ekstremalesnis sportas nei burlentės. „Dėl palyginti labai mažo pasipriešinimo ant ledo galima pasiekti kur kas didesnį greitį“, – paaiškino. Jis tebeprisimena, kaip prieš porą metų per užšalusias Kauno marias ledrogės nešė jį beveik 92 km/val. greičiu.

Treniruotės su olimpiečiu

Dažniausiai P.Voverys su tėčiu treniruojasi ant užšalusių Kauno marių. Paulius džiaugiasi, kad treniruočių sąlygos čia puikios, nors žiema Lietuvoje leidžia treniruotis tai ilgiau, tai trumpiau. Pernai – gal vos porą savaičių, bet iš jų sportininkas pasistengė išspausti viską, kas įmanoma. „Bet po truputį treniruočių laikas trumpėja“, – pasaulinius klimato atšilimo padarinius jaučia sportininkas.

Vienas pagrindinių konkurentų per treniruotes praėjusią žiemą buvo burlentininkas olimpietis Juozas Bernotas. „Juozas irgi labai gerai čiuožia su ledrogėmis. Ir mano tėtis taip pat – jis turbūt būtų Lietuvoje antras po manęs“, – svarstė Paulius.

Tėvas ir sūnus jau planuoja kelionę į 2018 m. pasaulio čempionatą, kuris vyks Suomijoje. Suomiją Paulius gali vadinti savo Pažadėtąja žeme. Čia jis 2016 m. iškovojo įsimintiniausią karjeros pergalę – tapo pasaulio čempionu, dar ankstėliau šioje šalyje buvo geriausias tarp jaunimo. „Jeigu kažką laimi, jausmas neapsakomas – ypač Europos ar pasaulio čempionate. Užlipus ant pjedestalo nesinori nulipti“, – atviravo sportininkas.

Per gyvenimą – kartu

Sūnus varžybose dalyvauja tėvo pagamintomis ledrogėmis. „Kadangi jis mechanikas inžinierius, bandydamas kitų ledroges iš karto mato, kad tai ten, tai ten kažkas ne taip. Galiausiai tėtis nusprendė, kad reikia pačiam jas gaminti. Ir tai, manau, pasiteisino: mano ledrogės – pasaulio čempionės“, – neslėpė pasididžiavimo pašnekovas.

Šiandien Paulius ne tik valdo ledroges, bet ir padeda tėčiui jas gaminti. Susitikę po darbų ar prieš juodu dalijasi mintimis ir idėjomis, kaip dar labiau patobulinti roges. „Techniškai labai sunku įgyvendinti, kad ledrogės būtų lengvos. Mūsiškės šiandien turbūt yra lengviausios, bet vis tiek sveria beveik 20 kg“, – pasakojo Paulius.

Drauge su tėčiu jis ne tik prie ledrogių, bet ir prie automobilių – Voveriai išvien dirba nuosavame autoservise, o sūnus ir specialybę pasirinko panašią kaip tėvo – studijuoja autotransporto elektroniką.

Ir tai dar ne visi pomėgiai, kurie vienija Voverius. Abu jie turi po motociklą. Būna, išvažiuoja abu, būna – po vieną. „Ekstremalumo man užtenka su burlente ir ledrogėmis. Važiuoju motociklu ramiai, gėriuosi – nesistengiu greičio rekordų viršyti. Man labiausiai patinka važiuoti vienam arba su mergina, be papildomos kompanijos. Tiesiog sugalvoti kur ir važiuoti“, – apie dar vieną  malonumą, kuriam patirti reikėjo palaukti tėčio leidimo, prabilo Paulius.

A.Voverys – buvęs motokrosininkas, Lietuvos čempionas, atidavęs šiam sportui porą dešimtmečių. Tačiau sunki trauma jį sustabdė. O jis stabdė sūnų – jaunam su mopedu ir motociklu važinėti draudė. „Norėjo, kad jeigu motociklu važinėsiu, jau būčiau suaugęs žmogus“, – paaiškino.

Ledrogių sportas – iš arti

Ledrogių sportą sudaro dvi rungtys. Slalome sportininkai pasitelkę šoninį vėją siekia kuo greičiau įveikti pažymėtą trasą.

Kurso rungtis („course race“) vyksta panašiai kaip jachtų lenktynės – slystama prieš vėją ir pavėjui, čia reikia daugiau taktikos ir patirties.

„Man mielesnis slalomas, nes tai trumpa distancija su daug posūkių, yra kontaktas: per rimtas varžybas sportininkai per 15 cm iš priekio ir iš galo išsidėsto. Kurso rungtyje visi labai išsibarsto, nes važiuoja, kur kam geriau atrodo. Tai labiau kova su savimi, o slalome akivaizdi kova vyksta“, – lygino P.Voverys.

Pirmasis atviras Lietuvos žiemos buriavimo čempionatas įvyko 2013 m. ant Kauno marių. Jame varžėsi šešiolika sportininkų iš Lietuvos ir Latvijos.

Europoje ledrogių sporto lyderiai – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija.

Ant burlentės – žiemą

 

 

Tekstas: Lina Daugėlaitė
Nuotraukos: bures.lt