Dalintis „Iš plento – į kalnų trasas“

Iš plento – į kalnų trasas

Penkiuose pasaulio dviračių plento čempionatuose Lietuvos moterų rinktinės garbę gynusi Katažina Sosna ketvirtą sezoną lenktyniauja kalnų dviračių (MTB) sporto varžybose ir jau gali pasigirti svariais laimėjimais.

Dukart Europos ir daugkartinė Lietuvos plento pirmenybių prizininkė – Italijos kalnų dviračių sporto komandos „Torpado-Südtirol-International“ kapitonė. Iš Vilniaus kilusi 27 metų dviratininkė džiaugiasi savo sportinės karjeros permainomis.

Kaip atsiradai dviračių sporte?

Šios sporto šakos treniruotes pradėjau lankyti būdama penkiolikos. Už kvietimą išbandyti dviračių sportą dėkoju trenerei Valentinai Toguzajevai, kuri mūsų mokykloje rinko mergaites į dviračių sporto treniruotes Naujojoje Vilnioje. Praėjus metams mano treneriu tapo Gediminas Kastanauskas, su kuriuo iki šiol palaikau gerus ryšius. Niekada nesvajojau būti dviratininke. Tikriausiai mane užkariavo tas laisvės pojūtis, kurį patyriau sėdusi ant dviračio. Iš pradžių didelių tikslų neturėjau, tik sunkiai ir kantriai dirbau sporto salėje bei ant dviračių staklių.

Daug metų dviratininkė varžėsi lenktynėse plente

Plento dviratininke buvote beveik dešimt metų. Kas labiausiai įsiminė iš to laikotarpio?

Plente buvo daug gražių akimirkų. Man labiausiai patiko pavienio starto lenktynės. Šioje rungtyje 2010 m. Europos čempionate Turkijoje iškovojau bronzos medalį, o po metų Europos čempionate Italijoje pakartojau šį savo pasiekimą. Gražiausią pergalę iškovojau 2009 m. jaunių „Omloop van Borsele“ daugiadienėse lenktynėse Nyderlanduose: paskutiniame etape iki finišo likus 35 km pabėgau nuo grupės ir sėkmingai pasiekiau finišą. Tada ne tik laimėjau etapą, bet ir tapau lenktynių nugalėtoja. Nuo 2010-ųjų dalyvavau penkiuose pasaulio čempionatuose iš eilės.

Kodėl 2015-aisiais plento dviratį iškeitėte į kalnų?

Man visada patiko kalnų dviračiai, bet Lietuvoje ši dviračių sporto rūšis nebuvo populiari. Per sezoną ant kalnų dviračių sėsdavome tik kartais.

Po 2014-ųjų sezono slėgė didžiulis nuovargis. Jau buvau nusprendusi emigruoti į Norvegiją pas savo seserį, bet sulaukiau draugo, dabartinio mūsų komandos vadybininko Sandro Lazzarino, skambučio. Jis man pasiūlė dirbti dviračių gamykloje ir atstovauti jo kuriamai komandai „Torpado Factory“.

Plente K.Sosnai labiausiai patiko pavienio starto varžybos

Ar buvo sunku persikvalifikuoti? Kaip jautiesi po permainų?

Pirmi metai buvo nelengvi: daug naujovių, daug klaidų. Atsidūriau kitame pasaulyje, bet man labai pasisekė, nes komandoje buvo vyresnių ir patyrusių sportininkų, tarp jų ir dukart pasaulio čempionas belgas Roelis Paulissenas bei Italijos čempionė Daniela Veronesi. Iš jų labai daug išmokau. Jau per pirmąjį sezoną galėjau daug daugiau pasiekti, bet per dažnai rizikuodavau ir vos ne kiekvienose lenktynėse griūdavau. 2015 m. Europos kalnų dviračių maratono čempionate buvau septinta, o po metų šiose varžybose pavyko užkopti ant prizininkų pakylos – iškovojau bronzą! Nepaisant sveikatos problemų pernai Europos čempionate užėmiau penktą, o pasaulio pirmenybėse devintą vietą, laimėjau penkerias varžybas, tarp jų ir prestižines „Dolomiti Superbike“, kuriose kasmet dalyvauja apie 5 tūkst. dviratininkų. Džiaugiuosi, kad jau ir Lietuvoje rengiami kalnų dviračių maratono čempionatai. Esu labai patenkinta, kad pasukau į kalnų dviračių sportą. Čia labai smagu. Man patinka lenktyniauti ir treniruotis įspūdingų gamtos vaizdų apsuptyje.

Specializuojatės kalnų dviračių maratone – neolimpinėje rungtyje. Kodėl nepasirinkote kroso?

Dėl savo kūno sudėjimo lengviau ištveriu ilgas distancijas negu krosą, kur dėl trumpų kalnų ir nusileidimų nuolat kinta pulsas. Be to, kroso trasos yra labai techniškos, o tam reikia ruoštis nuo mažens. Bet tikiuosi, kad pavyks išbandyti jėgas ir kuriose nors tarptautinėse kalnų dviračių kroso varžybose.

Kaip rengiatės startams?

Kai buvau plento dviratininkė, treniruotėms skirdavau kur kas daugiau laiko, bet dažniausiai tik rinkdavau kilometrus. Dabar daug darbo atlieku jėgos ir ištvermės didinimui. Dieną ar dvi per savaitę skiriu technikai, tiek pat greičiui, o likusias – jėgai, ištvermei ugdyti. Vieną dieną per savaitę praleidžiu be dviračio.

Sėkmė

Katažinai Sosnai, kaip plento dviratininkei, vieni sėkmingiausių metų buvo 2010-ieji. Tada vilnietė tapo atskiro starto varžybų Lietuvos čempione ir tokiose pat lenktynėse iškovojo Europos jaunimo (iki 23 m.) pirmenybių bronzos medalį. 2011 m. ji vėl tapo Europos čempionato bronzine prizininke.

K.Sosnos pergalė 100 km lenktynėse Italijoje

Tekstas: Tomas Gaubys
Nuotraukos: Tomas Gaubys, Matteo Cavalaro

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Futbolo pilkasis kardinolas

Kadaise miegas futbolininkų gyvenime buvo retas reiškinys, pasitaikantis tarp vakarėlių naktimis bei rytinių treniruočių. Ypač 20-ojo amžiaus viduryje – to…

Sekantis straipsnis:

Pasaulio futbolo čempionato komandų reitingas po I turo

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį