Dalintis „Jaunųjų lengvaatlečių „šūviai“ Suomijoje“

Jaunųjų lengvaatlečių „šūviai“ Suomijoje

2010-ieji. Lengvosios atletikos gerbėjai oro uoste pasitinka su medaliais ant kaklo iš pasaulio jaunimo čempionato sugrįžusius Airinę Palšytę bei Andrių Gudžių – atletus, kurie praėjus septyneriems metams nuo pirmųjų laimėjimų bus išrinkti geriausiais Lietuvos sportininkais.

2018-ieji. Analogiškame jaunimo lengvosios atletikos čempionate lietuviai lieka be medalių, tačiau su tvirtais motyvais tarptautinėje arenoje pasiekti ne mažiau nei A. Palšytė ar A. Gudžius. Būtent moterų šuoliuose į aukštį bei vyrų disko metimo rungtyje mūsiškiai vėl pasiekė geriausius rezultatus – finale varžėsi Urtė Baikštytė bei Martynas Alekna.

Nauja lengvaatlečių karta jau beldžiasi į elitą – Tamperėje (Suomija) praėjusią savaitę žibėjo ne tik U. Baikštytė bei M. Alekna, bet ir sprinterė Akvilė Andriukaitytė, o barjerinio bėgimo rungties pusfinalyje pirmą kartą kovojo net dvi lengvaatletės iš Lietuvos.

Airinės Palšytės pasiekimams beveik nenusileidžia

Prieš aštuonerius metus Kanadoje pasaulio jaunimo vicečempionės titulą iškovojusi A. Palšytė peršoko 189 cm, tuo tarpu praėjusią savaitę Suomijoje U. Baikštytė įveikė 187 cm bei užėmė šeštą vietą. Beje, prieš varžybas lietuvė turėjo vieną prasčiausių asmeninių rekordų (182 cm) tarp visų dalyvių.

„Atvykau turėdama lygiai tokį rezultatą, koks buvo nustatytas norint dalyvauti pasaulio čempionate. Parodytas rezultatas išties nustebino, kadangi keletą savaičių prieš čempionatą dėl traumelių teko praleisti varžybas Vokietijoje, nebuvau užtikrinta, ar galėsiu išvis vykti bei nerimavau dėl esamos sportinės formos. Vienintelis tikslas, kurį turėjau, buvo patekti į finalą“, – prisiminė U. Baikštytė.

Urtė Baikštytė. Regimanto Tarasevičiaus nuotr.

Dar atrankoje lietuvė pasiekė naują asmeninį rekordą (184 cm) bei buvo viena iš keturių sportininkių, kurios visus aukščius įveikė pirmais bandymais. Tuo tarpu finalo pradžia šiaulietei buvo sudėtinga – peršokusi 175 cm, ji dukart neįveikė 180 cm aukščio.

„Nutiko keista ir tuo pačiu juokinga situacija, jog mums, dalyvėms, atėjus į sektorių ir pradėjus atlikti apšilimo šuolius, teisėjai perstūmė čiužinį į šoną. Tad du nesėkmingi bandymai 180 cm aukštyje buvo atlikti iš mano pirmojo išmatuoto įsibėgėjimo, kuris visiškai man netiko dėl pakeistos čiužinio vietos. Atėjusi daryti trečią bandymą pastebėjau, kad ne iš ten pradedu bėgti ir supratau, jog dabar viskas bus gerai ir šuolis pavyks“, – laiminga pabaiga džiaugėsi šuolininkė į aukštį.

Vėliau ji pirmu bandymu įveikė 184 cm, o 187 cm – antru. Su tokiu pačiu rezultatu varžybas baigė ir ketvirtą vietą užėmusi kubietė Isis Guerra, tačiau tiek ji, tiek rusė Marija Kočanova lietuvę pranoko pagal bandymų skaičių.

Pagerinusi asmeninį rekordą, U. Baikštytė bandė įvykdyti ir Europos čempionato normatyvą – 190 cm. Vis dėlto visi trys šuoliai buvo nesėkmingi.

„Dar dabar man sunku patikėti, kad bandžiau įveikti 190 cm aukštį ir bandymai nebuvo prasti, reikėjo šiek tiek techniką patvarkyti. Tačiau iki Berlyno liko vos kelios savaitės, laiko mažai, tad tikrai nenusiminsiu, jei reikės būti tik žiūrove“, – šyptelėjo 19-metė.

18-metės rezultatai – šalia suaugusiųjų Lietuvos rekordo

Vis dėlto vienai Lietuvos jaunimo komandos lengvaatletei pavyko įvykdyti suaugusiųjų Europos čempionato normatyvą – ekspertus šokiravo 18-metės Akvilės Andriukaitytės rezultatai. 200 m atrankos varžybose lietuvė nuotolį nubėgo per 23,35 sek., pasiekė penktą laiką per visą Lietuvos istoriją bei pagerino šalies jaunimo, 19-mečių ir 18-mečių rekordus.

„Kai pamačiau rezultatą, labai apsidžiaugiau, nes supratau, kad vienu šūviu nušauti trys zuikiai – rekordas, Europos čempionato normatyvas bei kelialapis į pusfinalį. Laikas mane nustebino, tačiau mano planuose buvo bėgimas panašiu laiku, o gal net ir truputį greičiau – tai turėjo įvykti tolimesniuose etapuose“, – pasakojo A. Andriukaitytė.

Akvilė Andriukaitytė (priekyje). Artūro Žuko nuotr.

Tačiau į finalą realiai pretendavusiai lietuviai pusfinalis susiklostė tragiškai: po 150 m antroje pozicijoje bėgusi mūsiškė patyrė traumą bei finišavo ristele.

„Įpusėjus apšilimui oras tapo itin prastas – stipriai pradėjo lyti, dėl paskendusių takelių ir stipraus lietaus buvo atidėtas išvedimas į startą, o judėti apšilimo zonoje (call room – angl.) galėjau minimaliai, nes buvo ankšta. Tikriausiai spėjau atšalti, o įpusėjus distanciją sutraukė kojos dvigalvį raumenį“, – paaiškino sprinterė.

Nors panašu, kad sportininkės trauma nėra rimta, vykti į Europos čempionatą Berlyne ji neplanuoja. Tokį sprendimą sportininkė drauge su treneriu Remigijumi Jakubausku priėmė dar birželio pradžioje.

„Noras varžytis dega visada, tačiau pagrindinį metų startą baigiau, o Europos čempionatas nebuvo įtrauktas į mano sezono planus. Būtu per daug sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – paaiškino A. Andriukaitytė.

Beje, iki šių metų Lietuvos 200 m rekordas buvo artimas 18-metės panevėžietės rezultatui – 23,22 sek. Tačiau šį sezoną šį skaičių kelis kartus pakoregavo Agnė Šerkšnienė: dabar rekordas lygus 22,99 sek.

„Akvilės galimybės yra labai didelės. Pasaulio jaunimo čempionato metu ir prieš jį ji taip pat buvo pajėgi bėgti apie 23 sekundes“, – auklėtinės galimybėmis neabejoja R. Jakubauskas.

Olimpinio čempiono sūnus – jauniausias finale

Vien patekdamas į pasaulio jaunimo čempionatą Martynas Alekna atkreipė lengvosios atletikos specialistų dėmesį. Dukart olimpinio čempiono vyresnysis sūnus sužibėjo ir Suomijoje – pateko į finalą, kuriame buvo jauniausias. Finale lietuvis užėmė dešimtą vietą, 1,75 kg diską numetęs 57,30 m.

Martynas Alekna._Alfredo Pliadžio nuotr.

„Tikslas buvo papulti į pasaulio jaunimo čempionatą, o patekus į jį išsikėlėme tikslą būti 16-uke. Likome dešimti ir po varžybų kalbėjomės, kad galėjome būti tarp Top-8, – sakė M. Alekną nuo praėjusių metų treniruojantis Mantas Jusis. – Mane labai džiugina Martyno rezultatas, nes 2017-aisiais 1,5 kg įrankį jis metė 50 metrų, o dabar 1,75 kg diską meta beveik 60 metrų. Tikiuosi, jis ir toliau taip progresuos.“

M. Jusis neslepia, kad išskirtinį dėmesį Lietuvoje trenerio ir sportininko duetas jaučia – pirmose tokio rango varžybose dalyvavusio M. Aleknos pasirodymas sulaukė didesnio atgarsio nei kitų jaunimo rinktinės atstovų startai.

„Tamperėje papildomo dėmesio nejaučiau, bet Lietuvoje tas dėmesys jaučiasi“, – teigė M. Jusis.

Buvęs rutulio stūmikas Virgilijaus ir Martyno Aleknų technikose įžvelgia panašumų, tačiau pagal charakterį tėvas ir sūnus jam priešingybės.

„Technika jų panaši, nes antropometriniai duomenys panašūs. Martyno technika nėra nusistovėjusi, tai geresnė, tai blogesnė, nes vaikis rimtai treniruojasi tik metus, tad normalu, kad ne visada gaunasi viskas, – aiškino M. Jusis. – Pažįstu gerai tiek Virgį, tiek Martyną, visi sako, kad jie vienodi, bet man – labai skirtingi. Panašūs tik tuo, kad varžybose spinduliuoja ramybe, susikaupimu.“

Patekti į Europos čempionatą M. Alekna neturėjo net teorinių galimybių – jaunimo grupės sportininkai meta 250 gramų lengvesnį diską nei suaugusieji. Kitąmet kylanti lengvosios atletikos žvaigždė vis dar dalyvaus jaunimo varžybose, o suaugusiųjų svorio įrankį mes dar po metų.

Lietuvos lengvaatlečių rezultatai pasaulio jaunimo čempionate:

Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį) – 6 vieta, 187 cm (asmeninis rekordas)

Martynas Alekna (disko metimas) – 10 vieta, 57,30 m

Gabija Galvydytė (400 m barjerinis bėgimas) – 16 vieta, 58,88 sek. (asmeninis rekordas, Lietuvos jaunimo ir iki 18 metų rekordai)

Rūta Okulič-Kazarinaitė (400 m barjerinis bėgimas) – 21 vieta, 59,83 sek. (atrankoje 59,58 sek. – asmeninis rekordas)

Urtė Bačianskaitė (septynkovė) – 22 vieta (5157 taškai)

Urtė Bačianskaitė (rutulio stūmimas) – 23 vieta (13,40 m)

Akvilė Andriukaitytė (200 m bėgimas) – 24 vieta, 25,23 sek. (atrankoje 23,35 sek. – asmeninis rekordas, penktas rezultatas Lietuvos istorijoje, Lietuvos jaunimo, 19-mečių, 18-mečių rekordai ir įvykdytas Europos čempionato normatyvas)

Austėja Kavaliauskaitė (10 000 m sportinis ėjimas) – 29 vieta, 52 min. 31,06 sek. (asmeninis rekordas)

Tekstas ir nuotraukos: Lietuvos lengvosios atletikos federacijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Teniso keliu – šeimomis

Kai, būdama aštuonerių Lina Berankytė per treniruotes žaisdavo tenisą, šešeriais metais jaunesnis jos brolis Ričardas, pagriebęs už save kone didesnę…

Sekantis straipsnis:

Lietuvos šimtmečiui skirtą 100 km bėgimą laimėjo R. Seitkalijevas

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį