Stilius buvo tai, apie ką augdamas Pasvalyje mažiausiai galvojo radijo laidų vedėjas Jonas Nainys. Sportinius batelius mama jam pirkdavo dėvėtų drabužių parduotuvėse, o pirmieji namo parsinešti „Converse“ sportbačiai privertė pasijusti beveik NBA krepšininku. „Converse“ man primena vaikystės „inkariukus“, – šypsosi Jonas.
Jonai, sutinki, kad sportbačiai šiandien – svarbi stiliaus detalė?
Štai iš Brazilijos parsivežiau naujus. Lietuvoje tokių nėra. Su žmona Simona norėjome nusipirkti vienodus, bet jos dydžio nebuvo, tai dabar aš esu stilingesnis už ją!
Kokie buvo pirmieji tavo sportiniai bateliai?
Tiesiog paprasti sportbačiai. Mama juos nupirko iš „dolerinės“ – dėvėtų drabužių krautuvės, naujiems pinigų tada nelabai turėjome. Vaikystę praleidau Pasvalyje, rengdavausi ne tai, kas man patiko, o tai, ką mama išgalėdavo nupirkti. Viskas pasikeitė, kai išvykau studijuoti filosofijos, kai pradėjau dirbti, keliauti. Subrendau pats, pasikeitė mano gyvenimas ir požiūris į stilių.
Ar manai, kad stilius priklauso nuo išsilavinimo?
Manau, kad stilių, išvaizdos kultūrą kuria žmonės. Kiekvienas iš mūsų pastebi, pamato, kas jam patinka. Universitete tarp studijų draugų, dėstytojų buvo daug intelektualų. Visi pasaulio matę, keliavę, daugybę knygų perskaitę, tačiau daugelis iš jų rengdavosi labai paprastai. Vienas mūsų dėstytojas, studentai pasakojo, to paties megztinio nenusivilko šešerius metus.
Gal megztinis nešė jam laimę?
Gal… Bet atrodė dėstytojas tikrai nestilingai, netgi – negražiai. Manau, stilius labai priklauso nuo gyvenimo būdo. Aš gyvenu naktimis – koncertai, muzikos klubai, daug juoko, pozityvo. Gal todėl ir mėgstu šviesius drabužius, niekaip neišsiverčiu be kedų, o klasikinių batų beveik nenešioju.
O kostiumą turi?
Ir smokingą, ir kostiumą – buvo mano vestuvės, buvo M.A.M.A. muzikos apdovanojimai, su Rolandu dažnai esame kviečiami vesti privačių renginių. Tačiau ir prie kostiumo nesibaiminame autis sportbačių. Su klasikiniais batais visą naktį po sceną nepalakstysi!
Kiek sportbačių tavo spintoje?
Daug. Pamatau gražius – ir perku. Lietuvoje žmonės, kad ir mato įdomesnius, originalesnius batus, negiria, bet Londone mane dažnai stabdo: „Iš kur gavai? Nerealūs!“ Man patinka ryškūs, išskirtiniai ir būtinai – patogūs. Į techninę būklę pernelyg nesigilinu, pasimatavęs paprastai iškart suprantu – patogūs ar ne. Ypač mėgstu raudoną spalvą. Tada apsirengiu juodai, užsimaunu daug apyrankių, kyšteli tatuiruotė – štai ir stilius.
Tavo žmona Simona garsėja geru skoniu. Ar ji prisideda prie to, kaip tu atrodai?
2006-asiais, kai susipažinome su Simona, dar buvo labai juntamas Pasvalio kvapas. Mama rengdavo mane paprastai – svarbu, kad būtų šilta ir patogu. Simona turi akį, o aš, kaip geras vyras, visada vaikštau su ja po parduotuves, matau, į kokius daiktus žiūri, pats irgi mokausi. Jau žinau: jei džinsai margi, viršus negali būti raštuotas (juokiasi). Iš tiesų stilius mūsų darbe – labai svarbus.
Pramogų pasaulyje daugiau stilingų žmonų?
Žmonės Lietuvos naktiniuose klubuose apsirengę lygiai taip pat kaip Las Vegase, Majamyje ar Londone. Ir muzika pas mus skamba madingiausia! Esu daug kartų girdėjęs iš užsieniečių – Vilniuje jaučiamės kaip namie.
Anksčiau mėgau įprastus, didžiuosius prekės ženklus, o dabar vis labiau domina mažesniųjų mados kūrėjų darbai. Simona man irgi daug ką siuva – turiu jos marškinėlių, kelnių, netgi pižamą. Kartą Londone vilkėjau jos kurtą bluzoną, restorane prie manęs priėjo vaikinas ir paklausė, kur pirkau. „Žmona pasiuvo“, – pasakiau ir parodžiau Simonos profilį feisbuke. Užsirašė ir po keleto dienų atkeliavo užsakymas pasiūti tokį pat.
Tekstas – Laisvės Radzevičienės
Nuotraukos – Mariaus Žičiaus
Prezidentas Valdas Adamkus: Sportas stiprina kūną ir dvasią