Liepos 20 dieną Paluknio aerodrome vykęs Lietuvos ultralengvųjų orlaivių čempionato etapas tapo istoriniu. Jame pirmą kartą varžėsi moteris – Deimantė Pelenytė. Ji prisipažino, kad noras įsirašyti į istoriją suteikė papildomos motyvacijos debiutuoti šiame sporte.
„Esu šiek tiek nugirdusi prieš varžybas, kad galbūt būsiu pirmąja moterimi tokiame čempionate. Tada jaučiausi tikrai „vau“. Bet dalyvauti norėjau ir pati. Labai mane paskatino mūsų klubo instruktorius Arūnas Rupkus. Tik pasibaigus varžyboms, man patvirtino, kad esu pirmoji moteris. Jausmas buvo tiesiog nuostabus“, – sportlandmagazine.lt pasakojo pilotė.
Su aviacija D. Pelenytė pradėjo draugauti nuo 2015 metų, kai ėmė lankyti skraidymo mokyklą. Pabaigusi mokyklą, ji išsilaikė licenciją, vėliau įsigijo ultralengvąjį lėktuvą „Savannah“ ir su juo šiemet pirmą kartą startavo oficialiose varžybose.
Paluknyje D. Pelenytė, skridusi su Kęstučiu Jurkėnu, tarp aštuonių ekipažų užėmė ketvirtąją vietą. Pilotams tokiose varžybose tenka rungtis navigacijos, tikslaus tupdymo įjuntu varikliu ir tikslaus tupdymo išjungtu varikliu rungtyse.
„Žinoma, kad buvo labai neramu. Nežinojau, kas laukia, kaip viskas vyks. Kai pradėjome skristi pagal maršrutą, greitai viskas išaiškėjo, pamatėme, kur mūsų startas, kur taškai. Tuomet jausmas pasidarė labai geras. Pati radau visas šešias nuotraukas, o tai, kaip dalyvaujant pirmą kartą, buvo kažkas tokio. Tiesa, buvo užskaitytos tik trys nuotraukos dėl per didelės paklaidos su kitomis. Mano navigatorius K. Jurgėnas turi didelę patirtį, todėl jaučiausi labai ramiai. Su juo saugiai jaučiausi ir tikslaus tupdymo rungtyse. Žinoma, po visko buvau labai pavargusi“, – įspūdžiais dalinosi pilotė.
D. Pelenytė gimė balandžio 12-ąją – Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną. Kaip juokauja pati sportininkė, ši data matyt lėmė, kad ją traukia dangus.
„Aš pati esu netradicinė – turiu visas teises, išskyrus troleibuso, todėl vairuoti galiu bet ką. Esu gimusi kosmonautikos dieną, todėl galbūt iš prigimties ta aistra skraidymui buvo, – šypsojosi D. Pelenytė, – Kai pradėjau lankyti skraidymo mokyklą, net nesvajojau apie tokius skrydžius, bet mane skatino širdies draugas, šalia gyvenamosios vietos yra aerodromas. Galiausiai pradėjome skraidyti ir nuo to laiko mėgaujuosi šiuo užsiėmimu“.
D. Pelenytės pavyzdys rodo, kad skraidyti ultralengvaisiais orlaiviais gali tiek vyrai, tiek moterys. Svarbiausia yra pamilti šią veiklą.
„Norintiems laikytis piloto teisės, reikėtų būtinai paskraidyti savo malonumui su instruktoriumi. Tam, kad žmogus suprastų, ar jam tinka, ką jis jaučia. Iš pradžių būna sunku suprasti jausmą, ar norėtum skraidyti ar ne. Nusprendus skraidyti ir gavus licenciją, galima prisijungti prie mūsų bendruomenės, o tada skraidymas tampa gyvenimo dalimi. Mes savo klube dažnai susirenkame kartu, paskraidome nedideliais atstumais ir puikiai leidžiame laiką. Taigi, jeigu tik ateina mintis, kad galbūt reikėtų išmokti skraidyti, tai reiškia, jog būtinai reikia“, – pabrėžė D. Pelenytė.
D. Pelenytė sporte save laiko mėgėja. Kur nuves jos aistra skraidymui, ji dar negali pasakyti. Kol kas D. Pelenytė ruošiasi finaliniam, trečiajam Lietuvos ultralengvųjų orlaivių čempionato etapui, kuris vyks Ignalinoje rugpjūčio 15 dieną.
„Dabar tik įeinu į naują etapą. Buvo pirmas kartas, tikriausiai bus ir antras. Man tai tik pirmi žingsneliai šiame etape. Kas bus ateityje, dar negaliu pasakyti. Dabar labai džiaugiuosi nauju etapu. Į tai įeina ne tik varžybos, bet ir darbas su didesniais kolektyvais. Daugiau apie ateitį sunku kažką pasakyti“, – pridūrė D. Pelenytė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: LUOPF, Egidijaus Rupeikos
Moterų bėgimo 2020 veidu tapusi Giedrė: be bėgimo nebeįsivaizduoju savo gyvenimo