Dalintis „Krepšinio ir irklavimo vaikas – kanupolas“

Krepšinio ir irklavimo vaikas – kanupolas

Kanupolas – dinamiškas krepšinio, vandensvydžio ir irklavimo hibridas. Baidarėmis besiirstantys žaidėjai siekia įmesti kamuolį į virš vandens iškeltus priešininkų komandos vartus.

Kanupole svarbu viskas: žaidėjų fizinis pasirengimas, greitis, ištvermė, koordinacija, žaidimo taktika ir deriniai. Žaidžiama du kėlinius po dešimt minučių penkiese prieš penkis, dažniausiai – baseine įrengtoje aikštelėje. Kanupole naudojamos specialios trumpesnės, trijų metrų ilgio, manevringos baidarės.

Jauna sporto šaka

Kanupolas – jauna sporto šaka. Ji atsirado praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Jungtinėje Karalystėje. Šios šalies mokyklų baseinuose buvo mokoma ne tik plaukti, bet ir irkluoti. Tinkamesnės tam buvo trumpesnės baidarės, saugiai apvalintais galais.

Pirmąkart žaidimas pademonstruotas Londone1970-aisiais, per kanojų parodą. Tačiau turėjo praeiti dar septyniolika metų, kol buvo patvirtintos vieningos tarptautinės žaidimo taisyklės. Pagal angliškąją kanupolo mokyklą žaidžiama aikštelėje dviejų metrų aukštyje iškėlus 1 x 1 metrų dydžio vartus ir leidžiama valdyti kamuolį rankomis. Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje buvo žaidžiama didesnėse aikštelėse, vartai paliekami ant vandens, o kamuolys valdomis tik irklu.

Oficialiais kanupolo atsiradimo metais laikomi 1987-ieji, kai pasaulio sprinto pirmenybėse pirmąkart pademonstruotas žaidimas pagal vieningas naujas taisykles: kanupolas žaidžiamas 23 x 35 metrų dydžio aikštelėje, siekiant pataikyti į 2 metrų aukštyje iškeltus 1,5 x 1 metro dydžio vartus. Oficialios kanupolo taisyklės atsirado 1990-aisiais, o jau po ketverių metų britai pakvietė į pirmąjį pasaulio čempionatą.

Šiandien kanupolas žaidžiamas visuose pasaulio žemynuose. Kasmet rengiami žemyniniai čempionatai, kas dveji – pasauliniai.

Sužinojo iš laikraščio

Maždaug tuo pat metu, 1985-aisiais, kažkur Lietuvoje, ramiame Alytaus mieste, baidarių ir kanojų slalomo mėgėjams į rankas pateko rusiško laikraščio, kuriame buvo straipsnis apie negirdėtą sporto šaką – vandensvydžio ir irklavimo hibridą, iškarpa. Būtent Alytus yra kanupolo Lietuvoje lopšys.
Kanupolo krikštatėvis mūsų šalyje – baidarių ir kanojų slalomo treneris Regimantas Vaičiulis, tada buvęs Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato inžinierius. Savo pomėgiu jis užkrėtė ir kitus.

Vilniaus laisvalaikio ir sporto klubo „Regata“ vadovas Saulius Mažeikis buvo vienas iš pirmųjų, rimtai „užkibusių“ sportuoti kanupolą. 1988 metais jis kartu su komanda dalyvavo pirmose parodomosiose varžybose Lietuvoje: Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato sporto šventėje buvo surengtas mačas tarp Vilniaus ir Alytaus komandų (laimėjo šeimininkai 5:3).

Entuziastų kanupolas

Tiesa, pono Sauliaus atmintyje labiau įstrigo pirmasis bandymas Lietuvoje pažaisti kanupolą – tai įvyko vienoje baidarių ir kanojų slalomo stovykloje ežere prie Ūlos. „Poilsiaudami išbandėm kanupolą su slalomo baidarėmis, – prisimena jis. – Buvo kitokios žaidimo taisyklės, kanupolas tuo metu visoje Europoje dar tik vystėsi, bet vėliau ištobulėjo ir pasiekė profesionalų lygį. Mes, deja, vis dar stumdomės mėgėjiškame lygyje. Kai nuvažiuojam į Europos čempionatą – kaip paskutiniai, taip paskutiniai. Viskas dėl finansavimo trūkumo.“

Šiandien kanupolo komandos yra Alytuje, Vilniuje, Kaune, Trakuose, atrodo, sąrašą papildys ir Šiauliai. „Šis sportas Lietuvoje gyvuoja tik dėl entuziastų, bet džiugu, kad susidomėjimas didėja. Keletą metų lankėme mokyklas apsikrovę baidarėmis, irklais, šalmais ir filmukais, dalyvavome sporto mugėse, o dabar mūsų jaunieji kanupolininkai atsiveda draugų ir klasiokų, – pasakoja ponas Saulius. – Net ne visus galime priimti – vienu metu baseine telpa apie trisdešimt žmonių, o ką daryti, kai norinčių – penkiasdešimt?“

Paklaustas, kuo jį patraukė kanupolas, sportininkas užsidega: „O jūs matėt, kaip jis žaidžiamas? Tėvai atėję į varžybas sako, kad įdomiau nei geriausias krepšinis per televizorių!“ Kanupolo grožis – kaip ir kitų sporto šakų: įdomu žiūrėti, jei žinai taisykles ir jei yra tokių, kurie gerai žaidžia.
[alert color=“violet“]
Kai kurie faktai

3 metrai – toks yra standartinis kanupolo baidarės ilgis.
„Eskimas“ – taip vadinamas kanupole naudojamas žaidėjų įgūdis atsiversti baidarėje, nusižiūrėtas iš žvejodavusių eskimų.
Kanupole svarbu viskas: žaidėjų fizinis pasirengimas, greitis, ištvermė, koordinacija, žaidimo taktika ir deriniai.
Kanoja, kajakas ar baidarė? Kajakas – skolinys, lietuviškai badinama „baidare“. Nuo kanojos skiriasi tuo, kad yra kitokie irklai ir kitoks sėdėjimo būdas. Kanoja irkluojama vienmenčiu, baidarė – dvimenčiu irklu. Baidarėje irkluotojas sėdi ant dugno, ištiesęs kojas, kanojoje – priklaupęs.
Kalbininkų taikinys. „Valstybinė lietuvių kalbos komisija vis nepamiršta rekomenduoti kanupolą vadinti baidarių polu, bet mes nepasiduodame ir sakome, kad, kaip ir visame pasaulyje, turi būti vartojamas tarptautinis pavadinimas – „kanupolas“, – sako ponas Saulius. [/alert]

Tekstas – Vitos Ramanauskaitės
Nuotraukos – Augusto Četkausko

Komentarai

  1. J.K.

    Labai neblogas straipsnis, džiugu, kad esame pastebėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Žiemos tradicija

Lietuvos futbolo entuziastams ir šios sporto šakos gausios bendruomenės nariams gainioti futbolo kamuolį norisi ne tik šiltuoju laiku, bet visus…

Sekantis straipsnis:

Pagrobtas žygių ir kalnų

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį