Dalintis „Kyudo – istorinis Japonijos kovos menas“

Kyudo – istorinis Japonijos kovos menas

Kyudo – iš Japonijos kilęs kovos menas su lankais. Tai yra viena seniausių kovos menų rūšių. Pirmieji piešiniai, kuriuose vaizduojamas didelis asimetriškas japonų lankas, siekia Jajoi periodą (500 m. pr. m. e. – 300 m.). Pirmos rašytinės žinios apie japoniškus lankus randamos kinų kronikoje Weishu (apie 297 m.). Lietuvoje šis sportas skaičiuoja pirmąjį dešimtmetį.

„Jeigu sportiniame šaudyme iš lanko tikslas yra pataikyti į dešimtuką, tai kyudo, kaip ir kituose Japonijos kovos menuose, svarbiausia yra taisyklingai atlikti veiksmą. Čia visiškai nėra svarbu pataikyti į centrą. Jeigu viską taisyklingai atliksi nuo pradžios iki pabaigos, tai strėlė ir atsidurs taikinyje“, – apie kyudo išskirtinumą pasakojo Lietuvos kyudo federacijos prezidentė Ringa Baltrušaitė.

Ringa Baltrušaitė

Nuo visų kitų šaudymo iš lanko būdų japoniškas skiriasi savo ypatingos formos ir ilgio lanku bei šaudymo technika. Japoniškas tradicinis lankas yra asimetrinis, apie 2,20 m ilgio, gaminamas iš bambuko. Strėlės yra apie 1 m ilgio, taip pat gaminamos iš bambuko. Templė kabinama specialiu grioveliu, esančiu ant dešinės rankos pirštinės nykščio. Lankas iškeliamas virš galvos ir tempiamas abejomis rankomis žemyn. Paleidimo momentu lankas sukamas į kairę, taip suteikiant strėlei tiesią trajektoriją bei papildomą strėlės išmetimo greitį. Visi kyudo užsiimantys žmonės turi vilkėti vienoda tradicine japoniška apranga.

„Dabar, kai kyudo paplito po visą pasaulį, yra gaminami ir kompoziciniai lankai, t.y. iš medžio ir kokios nors sintetikos, tačiau jeigu žmogus pasiekia penktą arba aukštesnį daną, tada jau yra naudojami tik bambukiniai lankas ir strėles. Visais atvejais dar yra naudojamos paukščio plunksnos. Apranga irgi yra tradicinė – balti marškinėliai ir specialios kelnės – hakama. Iš išorės visi turi atrodyti vienodai. Turintiems penktą ir aukštesnius danus, privaloma pasirodyti su kimono. Tuomet yra vertinama ir kimono užsirišimo technika“, – aiškino R. Baltrušaitė.

 

Danai yra meistriškumo kategorijos, kurias galima išsilaikyti per egzaminus pas mokytojus iš Japonijos.

Kaip teigia trečią daną turinti R. Baltrušaitė, pravesti egzaminus mokytojai iš Japonijos į Europą atvyksta kartą metuose. Dažniau egzaminai organizuojami Tekančios saulės šalyje. Egzaminų metu sportininkai atlieka po du šūvius ir pagal juos yra suteikiamas aukštesnis danas arba paliekamas esamas. Pasirodymo metu vertinama absoliučiai viskas – net įėjimas ir išėjimas iš salės. Šūvio techniką sudaro pėdų pastatymas, kūno sustatymas, lanko paruošimas ir pakėlimas, lanko tempimas iki antakių linijos, pilnas įtempimas, paleidimas, išlikimas po šūvio.

Lietuvos kyudo federacijai šiemet sukanka lygiai 10 metų.

„Prieš dešimt metų dėl traumos nebegalėjau užsiiminėti tradiciniu šaudymu iš lanko ir pamačiau skelbimą, kad Rygoje (Latvija) vyksta Japonijos kultūros dienos, kur buvo kyudo demonstracija. Nusprendžiau nuvažiuoti pažiūrėti, kas tai yra. Kartu su kolega iš Lietuvos ten susipažinome su mokytojais ir nusprendėme šį sportą atvežti į Lietuvą. Taip ir pradėjome – iš pradžių mokinome vienas kitą, vėliau mes pradėjome važinėti pas mokytojus, mokytojai – pas mus. Atsirado vis daugiau žmonių ir šiuo metu turime gana solidų būrelį – apie 20 sportininkų“, – pasakojo R. Baltrušaitė.

Visoje Europoje kyudo sportininkų yra apie 3000. Didžioji dalis – Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kitose šalyse jų yra 200 arba mažiau.

„Šaudymas iš lanko jau yra lėta sporto šaka, o kyudo yra dar lėtesnė. Kad kam nors patiktų toks rutininis visiškai vienodas judesių pakartojimas, reikia būti dideliu mėgėju. Estijoje ir Baltarusijoje šio sporto iš vis nėra, Latvijoje yra mažiau kyudo lankininkų nei pas mus, o Lenkijoje – kiek daugiau, bet ten šis sportas pradėtas kultivuoti ankščiau. Mūsų kiekis nedidelis, bet stabilus. Tie, kas ateina, pasilieka ilgam. Mes treniruojamės, vykstame į egzaminus ir dėl smagumo dalyvaujame čempionatuose“, – aiškino R. Baltrušaitė.

Pasaulio kyudo čempionatas pirmą kartą surengtas 2010 metais, o Lietuvos pirmenybės – 2012 metais. Prieš dvejus metus surengtas Baltijos jūros šalių kyudo čempionatas. 2018 metais Lietuvos rinktinė trečiajame pasaulio kyudo čempionate Japonijoje užėmė aukštą ketvirtą vietą komandų rungtyje.

„Per varžybas jau nebekreipiamas dėmesys į tai, kaip tu atlieki šūvį. Žinoma, reikia išlaikyti tam tikrą standartą, bet tuomet jau yra skaičiuojami pataikymai. Yra tik du variantai – pataikei arba nepataikei. Taikinys yra 36 cm skersmens ir nutolęs 28 m atstumu. Europos čempionate buvo atliekama po 12 šūvių ir 16 stipriausių lankininkų pateko į finalą. Pasaulio čempionate leidžiama šauti po keturis kartus ir tie, kurie pataikė po tris ar keturis sykius, patenka į kitą etapą. Tuomet visi likę dalyviai gauna po vieną šūvį ir taip tęsiasi kol lieka vienas čempionas. Komandinėse varžybose trys komandos nariai turi po keturias strėles ir skaičiuojamas bendras pataikymų skaičius“, – pridūrė R. Baltrušaitė.

Kyudo užsiėmimai šiuo metu vyksta tik Vilniuje. Lietuvos kyudo federacija Lietuvos sostinėje organizuoja seminarus, pažintines pamokas, rengia įvairias varžybas.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Dariaus Minsevičiaus, Lenkijos kyudo federacijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Futbolo perėjimų langas artėja: ko tikėtis sausį?

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį