Dalintis „Legendinė plaukikė Birutė Statkevičienė: vandenyje turime virsti balionais“

Legendinė plaukikė Birutė Statkevičienė: vandenyje turime virsti balionais

Kas jau kas, bet Birutė Statkevičienė plaukdama turėtų jaustis it žuvis vandeny. Tačiau pirmoji Lietuvos olimpietė plaukikė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė, Europos ir pasaulio veteranų plaukimo čempionė ir prizininkė prisipažįsta – vandens ji bijanti. Ir visus įspėja: „Vanduo – draugas tiems, kas nori draugauti, bet kas nori būti stipresnis už vandenį, dažnai lieka jo nugalėtas“.

B. Statkevičienė į vandenį neria kasdien. Tądien, kai kalbėjomės, ją pagavau tik išlipusią iš baseino, kuriame ji įveikė tris kilometrus. Šaltuoju metų laiku moteris plaukioja baseine, vasarą, kai vanduo įšyla iki 19-20 laispnių – atviruose vandens telkiniuose.

Plaukti baseine ir atvirame vandens telkinyje – skirtingi dalykai. B. Statkevičienė prisipažįsta ilgai nemėgusi atvirų vandens telkinių: „Plaukikai baseine pripratę prie uždaros erdvės, užtat jie bijo atviro vandens telkinio“. Tačiau išdrįsusi, nesigaili: „Skirtumas didžiulis. Sveikiau plaukti atvirame vandens telkiny, nes grynas oras, kitas kvėpavimas ir erdvės daugiau. Kaip pūkuose plauki“.

Ir nors už tituluotos moters pečių – tūkstančiai nuplauktų kilometrų ir Lampėdžių karjeras, įveiktas surištomis rankomis ir kojomis, ji sako, kad ir šiandien, treniruodamasi atvirame vandens telkinyje, visada nori, kad ją kas nors lydėtų – valtele ar drauge plaukdamas. Ir visiems, norintiems mėgautis vandeniu, plaukikė, trenerė ir mokslininkė pataria: nepervertinkite jėgų, o kad pajustumėte tikrąjį plaukimo malonumą, išmokite plaukti taisyklingai.

Kada plaukti sveika

Kiek laiko vandeny reikėtų plaukioti, kad pajustum naudą sveikatai, priklauso nuo kiekvieno pasirengimo lygio. Tačiau pirmiausia reikia atsiminti, jog svarbu plaukti ne ilgai, o taisyklingai.

„Jeigu plauki pakėlęs galvą, laikai ją užvertęs, tai jokia sveikata. Mes gi nevaikštome užvertę galvos. Taip kaklo raumenys būna iš vienos pusės įtempti, o sprando raumenys sutraukti, kūnas išsilenkęs. Tad pirmiausia reikia mokytis taisyklingos kūno padėties vandeny, o tai susiję su veido panardinimu į vandenį ir mokėjimu kvėpuoti“, – teigia B. Statkevičienė.

Taigi klausimą „kiek?“ reikėtų keisti į „kaip?“

Kaip? Arba klaidos

Pirmoji klaida, anot B. Statkevičienės, netaisyklinga kūno padėtis vandenyje. Kūnas vandeny turi būti lygiai toks pat, ir net tiesesnis, negu mums vaikštant. „Jeigu atsistosime prie sienos ir prispausime galvą, dubenį, pečius, lygiai tokia padėtis turi būti ir vandeny. Be to, labai svarbu taisyklingai kvėpuoti“, – plaukimo pradžiamokslį dėsto patyrusi specialistė. Ji primena, kad vanduo nemėgsta staigių judesių, jie turi būti plastiški. „Kuo didesnis rankų ar kojų greitis, tuo labiau didėja pasipriešinimas – kvadratu!“ –  įsitikinusi plaukikė. O atskleisti šią tiesą pasiūlo atliekant paprastą eksperimentą: ranka smarkiai tekštelint į vandenį, jį pramušti sunku. Tuo tarpu plaštaką padėjus ant vandens ir lėtai gramzdinant, ji skęs be jokio pasipriešinimo.

„Tie, kurie plaukia laisvuoju stiliumi ir taško vandenį, daugiau jėgos atiduoda ne kūno stūmimui į priekį, bet vandens pramušimui“, – nedaryti staigių judesių, kurie užblokuoja ir kvėpavimą, moko B. Statkevičienė.

Kas moka plaukti

Dažnas iš mūsų, galintis nors truputį judėti vandeniu, įsitikinęs, kad plaukti moka. Bet kada žmogus išties gali save vadinti mokančiu?

B. Statkevičienės teigimu, jeigu žmogus plaukia, ir jo veidas įkvėpus nuleidžiamas į vandenį, jeigu jo kvėpavimas yra ritmiškas, jis gali plaukti ir plaukti ilgai. Mokantis plaukti žmogus vandens paviršiumi gali judėti apie pusę valandos dviem taisyklingais plaukimo būdais, pvz., nugara ir krūtine. Be to, pravartu savo gebėjimus pasitikrinti banguotame vandeny, kur plaukimas visai kitoks nei baseine ar ramiame vandeny.

Kai nežinai fizikos dėsnių…

„Visi galvoja, kad skęsta tie, kurie nemoka plaukti. Skęsta tie, kurie nežino anatomijos ir fizikos dėsnių vandeny“, – tvirtina B. Statkevičienė. Ir svarbiausią tiesą primena:  „Galvos svoris virš vandens, jeigu imsime atskiras kūno dalis, sudaro maždaug 7 procentus kūno svorio. O kūnas vandeny pagal Niutono dėsnį sveria tiek, kiek jis išstumia vandens. Jeigu mes iškvėpsime orą ir atsigulsime ant vandens, išstumsime apie 2 litrus vandens,  taigi sversime vandeny apie 2 kg.

Taigi kokią klaidą daro skęstantieji?  Skęsdamas žmogus pirmiausia kelią galvą į viršų ir nori rėkti: „Gelbėkite!“ Bet galva virš vandens – 5 kg, o kūnas po vandeniu – 2 kg! Jeigu pradeda kelti ranką, dar 2–4 kg prisideda, kita ranka – vėl tiek pat. Kuo daugiau žmogus kilnos rankas ir stengsis iškelti kuo daugiau kūno į viršų, tuo greičiau jis skęs“. Todėl B. Statkevičienė pataria: jokių smarkių judesių! Padės lėtas (greitai daug neįkvėpsite!) ir gilus įkvėpimas, reikėtų atpalaiduoti veido raumenis ir gultis ant nugaros, o tada nekeliant rankų, po truputį judinant kojas bandyti judėti saugios vietos link.

Įkvėpimas – kitas svarbus momentas.

Vienas B. Statkevičienės mėgstamų posakių: vandeny žmogus turi tapti balionu, nes pripūstas balionas neskęsta. Kaip virsti balionėliu? „Turime į plaučius įkvėpti daug oro. Žmogus skęsta tada, kai jis neįkvepia, o išpučia orą – tada ima grimzti į vandenį“, – aiškina patyrusi plaukikė.

Kad nereikėtų nešiotis adatos

Sutrauktą raumenį atpalaiduoti padeda bakstelėjimas adata ar kitu smailiu daiktu. Bet vandenyje adatos nerasime. O ką daryti, jeigu raumenį mėšlungis ima traukti beplaukiant? Raumenį, pasak B. Statkevičienės, sutraukia tada, kai judesys per staigus, kai raumuo nuvargintas arba organizmas nusilpęs. „Tu negali intensyviai dirbti, jeigu blogai jautiesi, nes tada didesnė tikimybė, kad sutrauks raumenį. Tai organizmo pasipriešinimo reakcija.  Mes, plaukikai, labai gerai jaučiame savo kūną. O štai prieš kelerius metus Elektrėnuose vyko trijų valandų plaukimo varžybos, nuplaukiau 9 km 400 m – tada man pradėjo traukti vieną koją, pradėjau jausti ir pečius. Tada tą koją atpalaiduoji ir nedarai judesio arba pereini į kitą plaukimo būdą“, – kaip tokioje situacijoje elgėsi pati ir kaip derėtų elgtis, pasakoja moteris. Tačiau pagrindinė taisyklė – per daug nepasitikėti savo jėgomis, neplaukti toli į gilumą, per daug nenuvarginti kūno.

Atleisti sutrauktą raumenį padeda ir jo ištempimas per jėgą: „Sutrauktas raumuo sutrumpėja. Jeigu sutraukia blauzdą, reikia užlaužti pirštus arba atsistoti ir pavaikščioti ant kulnų“.

Jūra – iki kelių

„Saugiausia baseine“, – juokiasi B. Statkevičienė, paklausta, kur saugiausia maudytis. Ir jau rimtai priduria: saugiausia ten, kur pažymėtos ribos, kur yra gelbėtojai. Be to, plaukti reikia ne nuo kranto į gylį, o atvirkščiai: įsibridę iki juosmens plaukiame kranto link ar išilgai jo. Tada nebaisi ir jūra. „Pakalbėkite su plaukikais: nė vienas plaukikas neplauks tolyn į jūrą – įbrenda iki juosmens ir plaukia pakrančiui“, – patikina B. Statkevičienė. Ji pasakoja, kaip kartą, treniruodamasi Akmenos ežere, plaukiojo palei krantą, o išlipusi iš vandens išgirdo žmonių komplimentų: „Kaip gražiai plaukiate!“. Pasirodyti panoro ir vienas vaikinas. „Jis įbrido ir nuplaukė toli toli. Kai grįžo, jam pasakiau: „Manai, kad tave ten kas nors matė? Jeigu nori pasirodyti, kaip gerai plauki, plauk palei krantą – visi matys“, – plaukti palei krantą ne tik gražu, bet ir saugu.

Apskritai patarimų trenerė gali ir nesibodi duoti, jeigu mato, kad jų reikia esantiems šalia vandens. „Negaliu nemokyti, nes visą gyvenimą mokinu. Jei pamatau, kad tėvai bando vaiką paguldyti ant vandens, prieinu ir visada patariu, kaip geriau tą padaryti“, – ir neprašyta gero patarimo negaili B. Statkevičienė.

Jameso Howardo plaukimas per Lamanšo sąsiaurį

2016 m. gegužės 16 d. Jamesas Howardas perplaukė Lamanšo sąsiaurį per 13 val. 13 min. ir pasiekė pasaulio rekordą, kaip ankstyviausiu metų laiku šią distanciją įveikęs plaukikas. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas gegužės 29 d., tad J.Howardas buvusį pasiekimą pagerino 13 dienų.

 

Tekstas – Linos Daugėlaitės
Nuotraukos – Arlando Juodeškos ir asmeninio albumo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Tais pačiais vandens keliais

Buvęs irkluotojas, o dabar treneris Tomas Valčiukas savo pomėgiu irkluoti užkrėtė ir dukterį Mildą. Dievagojasi, kad scena, kai trylikametė dukra…

Sekantis straipsnis:

Fotoreportažas iš Naktinio Vilniaus riedėjimo

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį