„Sportland“ kampanijos „Mano tikslas“ ir „Nike“ prekinio ženklo ambasadorius Osvaldas Gedrimas (24) – geriausias Lietuvos šuolininkas su kartimi. Į šią lietuviams gana egzotišką lengvosios atletikos rungtį jį atvedė paprastas smalsumas – kodėl šokant kartis nelūžta?
Sportininkas prisipažįsta, kad nuo pat mažens mėgo akrobatiką, todėl atletiškumas ir lankstumas leido jam prisijaukinti šią sporto šaką. Šiuo metu jis jau yra geriausias šios lengvosios atletikos rungties atstovas Lietuvoje, o jo vienas svarbiausių tikslų – naujas šalies rekordas. Tobulėti jam padeda ir jo hobis – filmukų kūrimas.
Kaip tavo gyvenime atsirado šuoliai su kartimi?
Nuo vaikystės buvau aktyvus ir greitai „užsikabinau“ ties salto šuoliais. Ketvirtoje klasėje man klasiokas pasiūlė lankyti lengvąją atletiką, nes ten buvo čiužiniai. Taip ir pradėjau sportuoti. Kadangi norėdavau išmokti salto, tai daug laiko praleisdavau ant čiužinių. Iš pradžių buvau sprinteris ir per vieną treniruotę pamačiau, kad žmonės šokinėja su pagaliu. Man, kaip vaikui, buvo labai smalsu, kaip tas pagalys nesulūžta. Paklausiau trenerės ir ji pasiūlė išbandyti. Bijojau, bet sutikau. Pabandžiau ir visai patiko, bet dar labiau džiaugiausi dėl to, kad treneris leido padaryti salto. Pas buvusią trenerę tiek salto šokinėti man neleido. Taip ir pradėjau lankyti šuolius su kartimi. Galima sakyti, kad parkūras ir šuoliai su kartimi atrado vienas kitą (juokiasi).
Kas tave motyvuoja šiuo metu?
Mano geriausias rezultatas šiuo metu yra penktas Lietuvoje per visą istoriją (5,00 m – red. past.). Dabar turiu tikslą siekti Lietuvos rekordo (jis nuo 1981 metų priklauso Zigmui Biliūnui; 5,40 m). Kas mane motyvuoja? Aš pats. Mane motyvuoja pasiekti rezultatai. Kai užsibrėžiu kažkokį tikslą, siekiu jį įgyvendinti. Tai mane varo į priekį.
Ar Lietuvoje yra geros sąlygos šuolininkams su kartimi?
Daug metų sąlygos buvo labai prastos, nebuvo net tinkamų karčių. Dabar sąlygos yra geros, visą įrangą mes turime. Šitame sporte yra daug matematikos ir mokslo. Kiekvienam žmogui gali būti sukurta skirtinga kartis. Jos nėra pigios, o nuo jų nemaža dalimi priklauso ir rezultatas. Gali būti labai stiprus, greitas, atletiškas, bet jei kartis bus netinkama, tai nieko nepašoksi. Gal ir nėra sąlygos idealiausios, bet žiūriu, ką turiu ir bandau išspausti maksimumą. Man padeda tai, kad esu akrobatas, nebijau aukščio. Tokie dalykai irgi svarbūs.
Kokių savybių reikia norint tapti šuolininku su kartimi?
Pirmiausia reikia būti nebijančiam išbandyti kažką naujo, būti kažkiek pamišusiam. Žmogus turi norėti kažko ekstremalaus. Po to, kai pradedi augti šiame sporte, turi žaisti su kartimi, tobulėti su ja. Vėliau didėja greitis, jėga, gimnastiniai sugebėjimai. O šiaip, norint išbandyti šuolius su kartimi, tereikia karties, startukų ir lengvos sportinės aprangos. Negalima bijoti, nes jei bijai, tai nepašoksi.
Esi ir filmukų kūrėjas, „vlogeris“. Kaip šiuo hobiu susidomėjai?
Vaizdo įrašai mano gyvenime atsirado dar kai darydavau salto. Man visada atrodė, kad smagu būtų įamžinti akimirkas, kuriose pasieki kažkokius rezultatus. Nufilmuoti vaizdai taip pat mane motyvuoja, nes galiu pamatyti, ką pasiekiau per tam tikrą laiką. Man tai tarsi dienoraštis, kuriame įamžinti mano pasiekti rezultatai. Tai mane skatina nesustoti. Dabar kuriu video savo malonumui, bet matau, kad jie motyvuoja jaunimą. Labai smagu išgirsti komentarus, kad aš padėjau jiems pasiekti vieną ar kitą tikslą. Tas man labai paglosto širdį.
Kaip dar mėgsti leisti savo laisvalaikį?
Realiai viskas, ką aš darau gyvenime, yra susiję su sportu. Treniruoju žmones atlikti salto, kuriu filmukus, fotografuoju, pats sportuoju – viskas yra sujungta. Labai patinka kūryba. Dabar kaip tik kuriam naujus marškinėlius. Mano visas laikas yra kūryba ir sportas.
Ko labiausiai trūksta šiuo „karantininiu“ laikotarpiu?
Karantinas mano veiklai per daug netrukdė. Sportuoti aš galiu, nes esu profesionalas. Čia bėdų nėra. Pasiilgau savo komandos, auklėtinių, grupinių treniruočių. Po karantino bus smagu visiems vėl susirinkti, vyksime treniruotis prie jūros. Kaip sportininkas jaučiu, kad sumažėjo varžybų. Labai mažai jų turėjome pastaruoju metu.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Sportland
Per šuolį nuo medalio likęs Adrijus Glebauskas: norėjau asmeninio arba Lietuvos rekordo