Dalintis „Lietuvoje projektuojamos naujos ledo arenos“

Lietuvoje projektuojamos naujos ledo arenos

Raumenis Lietuvoje auginantis ledo ritulys jau senokai nebetelpa į drabužius. Rekordus fiksuojantys ledo ritulininkai pasėjo mintį, kad vos 1800 kvadratinių metrų aikštė gali priimti 15 olimpinių medalių komplektų atstovus – medalius dalijasi ledo ritulininkai vyrai ir moterys, penki komplektai keliauja dailiojo čiuožimo atstovams į rankas, aštuoni atitenka greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkams. Tačiau Lietuvoje jau trūksta ledo arenų.

Į populiarėjančią sporto šaką dėmesį atkreipė įvairių Lietuvos savivaldybių atstovai.

Trijuose šalies miestuose sparčiai plėtojami ledo ritulio aikštelių projektai, dar trys miestai pareiškė norą savo teritorijose matyti žiemos sporto šakos arenas. Apie ketinimus statyti daugiafunkces arenas jau pranešė Biržai ir Gargždai, parengiamuosius darbus atlieka Kaunas, Klaipėda ir Kėdainiai. Rokiškis kitais metais tikisi baigti stogu dengtos arenos statybą.

Šios sporto šakos plėtra prasidėjo 2009 metais, kai buvo įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL), o Lietuvoje ir užsienyje žaidžiančių vaikų skaičius padidėjo daugiau nei šešis kartus – nuo 150 vaikų 2010-aisiais iki 956 vaikų 2015-ųjų spalio 1-ąją.

Nenuostabu, kad šios sporto šakos plėtra ir populiarumas atkreipė visų dėmesį.

panevezio-ledo-aikstele

Pirmieji sujudo panevėžiečiai, jau turintys nuo spalio iki balandžio veikiančią ledo areną, kuri kainavo apie 300 tūkstančių eurų. Ji dengta tik stogu, gali funkcionuoti, kai yra iki 10 laipsnių šilumos, tačiau vietos ledo ritulio entuziastai jau planuoja dengti šonus ir taip ilginti eksploatavimo laiką.

Trijuose šalies miestuose sparčiai plėtojami ledo ritulio aikštelių projektai, dar trys miestai pareiškė norą savo teritorijose matyti žiemos sporto šakos arenas.

Biržai paskelbė apie ketinimus statyti daugiafunkcę trijų dalių areną su krepšinio aikšte, baseinu ir ledo aikštele. Biržiečiai „Gimnazijos“ teritorijoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu antrajame statybos etape tikisi pastatyti baseiną ir ledo areną. Pirmajame etape valstybės lėšomis bus statoma krepšinio arena su 500 vietų tribūnomis.

birzai-2016-ii-etapas

Biržų miestas tikisi pritraukti privačius investuotojus baseino ir ledo rūmų statybai.

„Pirmajame etape statysime krepšinio areną, tam jau turime valstybės finansavimą. Dabar dairomės privačių investuotojų antrajam etapui, kai bus statomas baseinas ir ledo aikštė. Vėliau visas kompleksas bus sujungtas į vieną ir ieškosime arenos operatoriaus. Optimistinė prognozė – darbus tikimės baigti 2019-aisiais. Dar šiemet žadame skelbti techninio projekto konkursą ir kitų metų gegužę jį turėti“, – svetainei hockey.lt sakė Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audris Mukas.

 Ledo gamybos metu atsiradusią šilumą biržiečiai tikisi panaudoti baseino vandeniui šildyti. Tikslesni skaičiavimai bus atlikti parengus techninį projektą. Pagal panašius statinius užsienyje skaičiuojama, kad galima sutaupyti po 30 proc. abiejų objektų šildymo išlaidų.

Panašus projektas vykdomas ir Gargžduose, tik trimis etapais. Pirmajame bus statomas baseinas, antrajame – krepšinio arena, trečiajame – ledo arena. Gargždiškiai jau paskelbė techninio projekto konkurso nugalėtojus – jais tapo jungtinę veiklą šiam projektui subūrusios UAB „Hidrostatybos projektai“ ir UAB „Tiksli forma“.

PP.Gargždai.09.06

„Manau, ledo arena Gargždams – labai realus objektas. Turime Kretingą, Šilutę, Plungę, Klaipėdą, kur yra ledo ritulio komandos, o uostamiestyje ledo trūkumas juntamas jau dabar. Tad tikime projekto sėkme, laukiame techninio projekto, o vėliau ieškosime finansavimo. Rajono savivaldybė, gavusi centrinės valdžios pagalbą, tikrai pajėgi pastatyti tokią bazę“, – teigė projektą vykdančios savivaldybės įmonės „Gargždų sporto centras“ direktorius Vaidas Liutikas.

Galų gale ledo arenos epopėją žada baigti Rokiškis. Visų amžiaus grupių ledo ritulio rinktinėse atstovus turintis miestas kelerius metus kentėjo dėl nekokybiškos šaldymo įrangos atviroje miesto ledo ritulio aikštėje. Vasarą šios sporto šakos entuziastai Austrijoje įsigijo šaldymo kilimėlius ir ėmėsi patys šalinti statybininkų broką. „Rokiškio sūris“, „Rokauta“ ir „Ivabaltė“ skyrė pinigų šaldymo dangai keisti, o miestas ėmėsi žygių, kad virš aikštelės būtų projektuojamas stogas.

rokiskio-ledo-arena_small

„Valdžia tikrai mums padeda ir supranta, ko norime. Ką tik baigėsi savivaldybės skelbtas stogo projektavimo konkursas, tad kitais metais tikimės turėti projektą, o iki kitų metų pabaigos gal pavyks ir stogą pastatyti. Tai būtų didžiulė paspirtis ilginant ledo ritulio sezoną, mat jis vis trumpėja dėl lietaus ir kaitrios pavasario saulės“, – sakė „Rokiškio“ ledo ritulio klubo vadovas Rimantas Sakaitis.

Apie norą turėti daugiafunkcę žaidimų aikštelę pareiškė ir Kėdainiai. Miestas atliko galimybių studiją, perdavė ją Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir laukia atsakymo dėl galimo finansavimo. Kėdainiečiai nori sujungti žiemos ir vasaros sporto šakas po vienu stogu.

„Manome, kad įrengę aikštelę po stogu žiemą galėtume patenkinti žiemos sporto šakų atstovų poreikius, o vasarą toje aikštėje būtų galima žaisti krepšinį ar užsiimti kitu sportu. Lauksime atsakymo iš VRM apie galimybes prisidėti prie šio projekto“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.

Kol kas žiemos sporto šakų bazių klausimai judinami mažesniuose miesteliuose. Apie ledo areną užsiminta Kaune, ten numatytas sklypas žiemos sporto šakų bazei. Klaipėdoje miesto savivaldybė planuoja turėti dviejų aikščių ledo areną, tačiau rimtesnius žingsnius dar tik ketinama žengti.

Tuo metu ledo ritulininkai tikisi, kad jau šį spalį bus peržengta įspūdinga tūkstančio sportuojančių vaikų riba.

Ši sporto šaka daugiausia išlaikoma privačių rėmėjų, tėvų lėšomis.

Lietuvoje šiuo metu veikia 13 arenų: dvi Vilniuje, dvi Kaune, po vieną Elektrėnuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose (neatitinka tarptautinių standartų), Juodupėje (natūralus ledas), Balsiuose (Marijampolės r., natūralus ledas), Kintuose (natūralus ledas).

Dariaus Kasparaičio jėgos veiksmų rinkinys 

 

[alert color=“violet“]Įdomybė

Kartą tarpukaryje Kaune turėjusios įvykti draugiškos ledo ritulio rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos rinktinių neįvyko, nes kai Estijos rinktinė atvyko į Kauną, dėl atlydžio staiga ištirpo rungtynėms numatyto tvenkinio ledas ir nebuvo kur žaisti.[/alert] 

Tekstas – LLRF
Nuotraukos – LLRF

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Šaligatvio banglentės

Meilė iš pirmo važiavimo – taip galima apibūdinti internetinės parduotuvės boardroom.lt įkūrėjo Manto Leminsko susidomėjimą riedlentėmis. Kai prieš maždaug dešimtmetį…

Tais pačiais vandens keliais

Buvęs irkluotojas, o dabar treneris Tomas Valčiukas savo pomėgiu irkluoti užkrėtė ir dukterį Mildą. Dievagojasi, kad scena, kai trylikametė dukra…

Sekantis straipsnis:

Baseino vadovė Lina Bielinienė: Tikslas – kuo daugiau vaikų išmokyti plaukti

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį