Lietuvos „Crossfit“ lyderis rengiasi nebandytam iššūkiui

Jau vasario 22-23 dienomis Italijoje vyks prestižinės komandinės „Crossfit“ varžybos „Compex Box Challenge“. Šiemet pirmą kartą jose bus galima išvysti Lietuvos trispalvę, nes varžybose startuos komandą subūręs vienas „Amber CrossFit“ klubo įkūrėjų ir treneris Tadas Gudžiauskas.

Neradęs pakankamo lygio sportininkų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, T. Gudžiausias komandos draugus pasitelkė Lenkijoje. Mišriai Lietuvos ir Lenkijos ekipai, be Tado, atstovaus Julita Furmaniak, Dawidas Gazdeckis ir Marcinas Reusas. Šių varžybų privaloma taisyklė – komandos turi būti mišrios, t. y. sudarytos iš vyrų ir moterų.

„Under Armour“ ženklo ambasadorius T. Gudžiausias prisipažino, kad 2019 metai, kai jis pradėjo varžytis „Masters“ klasėje (virš 35 metų), jam buvo sėkmingi. Jis triumfavo „Cyprus Throwdown“ varžybose Kipre ir „Battle of Riga“ turnyre Latvijoje, užėmė antrąją vietą „Battle of Europe“ varžybose Lenkijoje ir nugalėjo „StrongFit“ renginyje Vilniuje.

„Iššūkius mes mėgstame ir norime podiumo“, – apie „Čempionų“ komandos tikslą sakė T. Gudžiauskas.

Kaip susidomėjote „Compex Box Challenge“ varžybomis ir kaip pavyko suburti komandą?

Man tiesiog atsiuntė nuorodą ir pakvietė sudalyvauti. „Masters“ kategorijoje Lietuvoje rasti pajėgių atletų yra gana sunku. Aš sportininkų pajėgumą vertinu pagal jų pasiekimus tarptautinėse arenose. Buvo vienas kandidatas iš Lietuvos, tačiau su kiekvienomis varžybomis pamačiau, kad atskirtis tarp mūsų didėja, o mano tikslas buvo suburti čempionų komandą. Baltijos šalyse neradau nieko. Tuomet pradėjau domėtis mūsų kaimynais, broliais, draugais lenkais ir radau stipriausią lenkę „Masters“ klasėje. Su ja aptarėme kitus kandidatus ir subūrėme ekipą, kurią ir pavadinome „Čempionų“ komanda. Važiuosime kovoti dėl podiumo.

Kaip vyksta tokios varžybos?

Laukia daug susidirbimo, ko mes neturime. Individualiai mes labai stiprūs, bet startuoti kaip komandai mums bus didelis iššūkis. Tačiau iššūkius mes mėgstame ir labai norime laimėti. Turėsime vieną dieną pasibandyti ir pažiūrėti kaip atrodo pasikeitimo fazės, susibendravimas, surasti tinkamiausias poras. Visas rungtis organizatoriai tradiciškai paskelbia tik prieš startą arba vieną dieną prieš. Šiuo momentu jau žinome dvi rungtis, todėl dėliojamės strategijas. Nežinomos rungtys suteiks papildomo adrenalino. Jų per dvi dienas bus šešios-septynios. Žiūrint į ankstesnių metų renginius, tai dažnai būna plaukimas į jūrą, bėgimas mieste, o tada kitos rungtys vyksta didelėje arenoje.

O kaip vyksta jūsų pasiruošimas svarbiausiems startams?

Reguliariai treniruoju visą kūną, visas jo savybes. Kas antrą dieną rytais bėgioju, kas antrą – plaukioju. Dienos metu treniruotės vyksta su štangomis ir kitais įrenginiais. Vakarais vyrauja intervalinės treniruotės. Artėjant varžyboms, susikoncentruoju į silpnąsias vietas, o likus dviem savaitėms, pradedu mažinti intensyvumą. Susireguliuoju tuo metu mitybą, atsisakau nesveiko maisto ir stengiuosi numesti svorį nuo 94 iki 90 kg. Tai leidžia būti geriausios formos. Kiekvienas mažas niuansas ir lemia poziciją svarbiausiose varžybose.

Ar populiarėjant „Crossfit“ kultūrai Lietuvoje, matote augančių talentų?

Elito grupėje kol kas yra vienintelis Lukas Bitinaitis, kuris pirmasis Lietuvoje įvykdė „Sanctioned“ varžybų  atranką. Gerų rezultatų, net ir pasauliniu mastu, yra pasiekęs Arminas Balevičius, bet jis gyvena ir sportuoja Airijoje. „Masters“ kategorijoje, stipriuose užsienio turnyruose, tik man pavyksta užimti aukštas vietas. Atrankose kai kurie lietuviai pasiekia geresnius rezultatus, bet finalinėse varžybose nusiteikiu kovai ir galiu labiausiai paspausti pedalą. Man pasiseka visą įdirbį salėse pademonstruoti būtent per varžybas. Kitų lietuvių nenurašau, yra keletas, kurie stengiasi ir ruošiasi, bet elito dar nepasiekė.

Ar įmanoma Lietuvoje surengti stiprias tarptautines varžybas?

Pats geriausias renginys – „Lteam Throwdown“ įvyko 2018 metais „Lteam“ festivalio metu. Tuomet mes pasikvietėme kitų šalių rinktines, kurios galėjo išbandyti tokias rungtis, kaip plaukimas atvirajame vandenyje, bėgimas mieste, sunkioji atletika – viską, ko reikalauja „Crossfit“. Turėjome nemažą prizų fondą. Tokie renginiai vilioja sportininkus. Turint rėmėjus ir partnerius, surengti varžybas galima.

Kodėl tuomet nutrūko šis renginys?

Festivalio organizatoriai nebematė prasmės tokiam renginiui. Paprastai taip yra, kad pirmus trejus metus reikia gyventi iš savo kišenės ir tik ketvirtais metais galbūt pavyksta kažką uždirbti. Iš idėjos ketverius metus rengti tarptautinį turnyrą yra sunku. Šiuo metu neturime tokių pajėgumų. Su rėmėjais situacija gerėja, nes sportas tampa žinomesnis, arenų turime pakankamai. Daugybę tokių turnyrų rengia kaimynai, todėl mums lengviau yra juose sudalyvauti. Žinoma, yra ambicija surengti kažką rimto, bet tai bus galbūt ateityje.

Gal teko domėtis, kaip Lenkijoje rengiami prestižiniai turnyrai?

Esu bendravęs su prestižinių varžybų Lenkijoje organizatoriais. Paprastai tokiose varžybose būna pagrindinis rėmėjas, kuris leidžia turėti solidų prizinį fondą. Norint finansiškai apdovanoti visų kategorijų prizininkus, reikia apie 15 tūkst. eurų. Tuomet yra kiti rėmėjai, dažniausiai vietinės įmonės – maisto papildų, aprangų gamintojai, kurie įsteigia prizus kitiems dalyviams. Iš pačio miesto, kur galėtų vykti varžybos, prašytume kompensuoti arenos ar maniežo išlaidas. Tada vyksta elementarus bendradarbiavimas su įrangos gamintojais. Jie suteikia reikalingą įrangą ir gauna reklamos. Teisėjus dažniausiai paskiria pats organizuojantis klubas. Tai nėra kažkas sudėtingo, bet tam reikia lėšų ir bent šešių-aštuonių mėnesių sunkaus darbo.

Kokie kiti metų planai po varžybų Italijoje?

Po „Compex Box Challenge“ manęs lauks kitos varžybos Italijoje, kuriose dalyvauja apie 1200 atletų. Tikiuosi labai sunkių rungčių, todėl reikės tinkamai pasiruošti. Dabar, kai sausį tapau jau dviejų vaikų tėvu, tapo truputėlį sunkiau sportuoti ir valdyti laiką. Bet mano žmona yra pati buvusi atletė, mane puikiai supranta ir suteikia visas sąlygas. Galbūt mažylis tik nesuteikia miego sąlygų, bet visa kita vyksta gerai. Kol kas noras varžytis vis dar yra. Atsiranda ir Lietuvoje tokių, kurie žada nuversti nuo sosto, bet vidinis konkuravimas nelabai manęs domina. Norėtųsi jėgas tikrintis tarptautinėse varžybose. Kol dar ugnis manyje rusena, noriu varžytis vis didesnėse arenose ir tobulėti su kiekvienomis iš jų.

Ačiū už pokalbį.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo; Sportland