Dalintis „Lietuvos salės tinklinis ieško vietos po saule“

Lietuvos salės tinklinis ieško vietos po saule

Lietuvos paplūdimio tinklinis pastaraisiais metais žengė milžinišką žingsnį į priekį – iškovota nemažai medalių, surengtos ne vienos tarptautinės varžybos, įrengta daug aikštelių. O kokia salės tinklinio, kurį vystyti gerokai sunkiau ir brangiau, padėtis mūsų šalyje? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentu Mariumi Vasiliausku. Jis organizacijai vadovauja nuo 2011 metų.

Kaip vertinate dabartinę salės tinklinio padėtį Lietuvoje?

Turime dvi vyrų – Vilniaus ir Šiaulių – bei tris moterų – Kauno, Jonavos ir Alytaus – komandas, kurios dalyvaus Baltijos lygos varžybose. Džiaugiamės, kad jau ne viena ar dvi komandos jose gali išbandyti jėgas. Praėjusį sezoną Lietuvos pirmenybėse dalyvavo 9 moterų ir 15 vyrų komandų. Daugelio jų pajėgumas – apylygis, todėl netrūksta įdomių rungtynių. Džiugina, kad Lietuvos klubai geriausiems žaidėjams gali mokėti gerus atlyginimus. Dėl to šiemet kur kas mažiau tinklininkų vyks atstovauti Latvijos ir Estijos klubams. Dažniausiai Lietuvos klubai su žaidėjais sudaro sutartis vienam sezonui, tačiau yra ir ilgalaikes pasirašiusių tinklininkų. Ateinantį sezoną įvairaus lygio užsienio komandose rungtyniaus apie 15 mūsų šalies tinklininkų. Reikia pasidžiaugti, kad turime tinklinio entuziastų, gana sparčiai daugėja šios sporto šakos mėgėjų, miestuose ir rajonuose vyksta nemažai varžybų, atsiranda naujų aikštynų. Už aktyvią veiklą šiemet iš Tarptautinės tinklinio federacijos gavome tinkliniui skirtą brangią dangą ir galime panaudoti skirtingose arenose.

ves_5559

Pernai Kaune atsirado tinklinio klasė. Ar šis projektas pasiteisino?

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje buvo suburtos perspektyviausios 14–15 metų tinklininkės. Jas treniravo du specialistai iš Ukrainos, kurie buvo pasirinkti apklausus kitų šalių tinklinio atstovus. Manau, pakviesti anksčiau medalius su Turkijos, Čekijos ir Ukrainos tinklininkais laimėjusius trenerius buvo geras sprendimas, o kaip bus toliau, parodys gyvenimas. Ne visiems Lietuvoje tai patinka… Sporto internatai, kuriuose užauga daug pajėgių atletų, veikia daugelyje šalių. Šiuo pavyzdžiu turime sekti ir mes, jei norime ko nors pasiekti. Manau, besitreniruodamos po du kartus kasdien tos mergaitės per metus labai patobulėjo. Tokios klasės – kelias į tinklinio aukštumas. Norint turėti pajėgias rinktines, reikia kuo anksčiau su jaunimu pradėti rimtai dirbti.

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą vyko Europos moterų tinklinio čempionato atrankos turnyras. Kada vėl sulauksime panašaus lygio varžybų?

Aukščiausio rango čempionatų atrankos turnyrai rengiami kasmet. Gegužę Alytuje vykęs 2017 metų Europos moterų tinklinio čempionato pirmojo atrankos etapo turnyras mums atiteko burtais, nes neatsirado norinčių jo rengti. Tai mums kainavo per 30 tūkstančių eurų. Kaip žinoma, lietuvės po atkaklios kovos pralaimėjo Juodkalnijos, Norvegijos, Bosnijos ir Hercegovinos komandoms. Svarstome galimybes rengti tarptautinius salės tinklinio turnyrus ir ateityje, bet viskas priklausys nuo to, kokių rezultatų galime tikėtis. Rengiame jaunių ir jaunimo paplūdimio tinklinio čempionatus, kitas tarptautines varžybas, nes jose mūsų sportininkai pajėgūs pasiekti gerų rezultatų.

Norint, kad mūsų moterų ir vyrų rinktinės ateityje galėtų konkuruoti su kitų šalių komandomis, reikia, jog mūsų tinklininkai nuo jaunų dienų treniruotųsi po du, o ne po vieną kartą per dieną.

ves_8311

Kada galime tikėtis mūsų vyrų ir moterų rinktines išvysti Europos čempionato finaliniame etape?

Pastaruoju metu Europos čempionatuose dalyvauja 16 komandų, nuo 2019 metų dalyvių skaičius bus padidintas iki 24, todėl ir mūsų rinktinėms atsiras daugiau galimybės žaisti su stipriausiomis Senajame žemyne. Norint, kad mūsų tinklininkai ten būtų, reikia sistemos ir lėšų. Kitose šalyse veikia tinklininkų rengimo sistema, todėl atsiranda sportininkų, galinčių kažką laimėti. Manau, kelio, kuriuo ir mums reikėtų eiti, pradžia – Kaune įkurta tinklinio klasė. Tačiau pasirodo, kad Lietuvoje tai padaryti gana sudėtinga. Norint, kad mūsų moterų ir vyrų rinktinės ateityje galėtų konkuruoti su kitų šalių komandomis, reikia, jog mūsų tinklininkai nuo jaunų dienų treniruotųsi po du, o ne po vieną kartą per dieną.

ves_7653

Ką galėtumėte išskirti iš jaunųjų tinklininkų?

Iš jaunimo bene labiausiai išsiskiria 17-metis kaunietis Patrikas Stankevičius, kuris šiemet Europos jaunių (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionate kartu su Roku Vaškevičiumi užėmė penktąją vietą. Bet jaunuosius tinklininkus vertiname labai atsargiai. Šiandien jie perspektyvūs, o po metų gali išvis nebežaisti. Sunkiausias laikotarpis – perėjimas iš jaunimo į suaugusiųjų gretas. Jei esi geras tarp jaunimo, nereiškia, kad būsi geras ir moterų ar vyrų varžybose.

Kokiais pasiekimais šiuo metu gali pasigirti Lietuvos salės tinklininkai?

Atsakyti į šį klausimą nelengva. Optimistiškai nuteikia šalies jaunių merginų (iki 16 metų) rinktinės rezultatai. Pernai gruodį mūsų jaunosios tinklininkės Rytų Europos tinklinio zoninės asociacijos (EEVZA) čempionate Baltarusijoje užėmė penktąją vietą, o rugsėjį turnyre Lenkijoje tarp aštuonių komandų buvo ketvirtos. Anksčiau likdavome tarp autsaiderių. Per metus pavyti lenkes – nerealu, bet apylygiai rezultatai rodo, kad einama teisinga kryptimi. Beje, nereikia užmiršti, kad dalyvauti visų amžiaus grupių tarptautinėse salės tinklinio varžybose labai brangu, todėl mūsų federacijai tenka rinktis: deleguojame tas rinktines, kurios pajėgios ką nors pasiekti ir yra perspektyvios. Juk nuo rezultatų tiesiogiai priklauso federacijos finansavimas. Norisi, kad jis didėtų. Būtų gerai, kad į varžybas vyktų visos rinktinės, bet to neleidžia finansinės galimybės. Vien tam, kad dalyvautų visos rinktinės, reikėtų ne mažiau kaip milijono eurų – o kur dar pasirengimas? Šiuo metu beveik visi gerų rezultatų tarptautinėse varžybose pasiekę Lietuvos paplūdimio tinklininkai dalyvauja ir salės tinklinio varžybose. Tik vyresnio amžiaus sportininkai paprastai pasirenka arba salės, arba paplūdimio tinklinį.

Nuostabūs tinklinio momentai

https://www.youtube.com/watch?v=HJ1sGrc-2bg

[alert color=“violet“]Įdomybė

Vidutiniškai per vienerias rungtynes tinklinio žaidėjas pašoka apie 300 kartų.[/alert]

Tekstas – Tomo Gaubio
Nuotraukos – Augusto Četkausko

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Sidabriniai Europos šešiolikmečiai – ką verta žino krepšinio gerbėjams

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį