Dalintis „Linas Zareckas „Choras“: 10 žingsnių nuo Vilniaus „Žalgirio“ iki „Prelegentų““

Linas Zareckas „Choras“: 10 žingsnių nuo Vilniaus „Žalgirio“ iki „Prelegentų“

Įsiliejęs į pramogų verslo ir Vilniaus futbolo veteranų klubo „Prelegentai“ gretas „Choras“ žaidžia puolėjo pozicijoje ir vadovauja klubui „užklasinėje“ veikloje – yra jo prezidentas. Kylančia kreive Linas rikiuoja svarbiausius savo gyvenime futbolo įvykius:

  1. Pirmasis apsilankymas Vilniaus „Žalgirio“ stadione 1983 metais. Tėtis tada mane pradėjo vestis žiūrėti rungtynių. Tribūnose tarp užkietėjusių ir replikas laidančių sirgalių jaučiausi tikru vyru. Ir tai būdavo pats geriausias laikas kartu su tėčiu.
  2. Tradicinės futbolo sirgalių eitynės po Vilniaus „Žalgirio“ rungtynių 1989 metais. Pirmą kartą buvau sutalžytas milicininkų bananais. Bet tada žygiuodami ir skanduodami jautėme, kad esame laisva Tauta. Kitą rytą mokykloje klasės draugams didžiuodamasis demonstravau mėlynes ant kojų.
  3. Pirmos nepriklausomos Lietuvos rinktinės rungtynės su Šiaurės Airija. Rezultatas 2:2. Ta diena buvo kažkokia sunkiai paaiškinama. Mūsų futbolas, Lietuvos, nepriklausomas… Magija tvyrojo ore.
  4. Draugiškos Lietuvos rinktinės rungtynės su Katalonijos komanda 1999 metais Barselonoje. Pralaimėjome 0:5. Tačiau tai buvo didžiausias Europos stadionas „Camp Nou“ ir 60 000 žiūrovų! Pirmą kartą stebėjau futbolą tokioje aplinkoje. Nuo tada pamilau „Camp Nou“, į kurį vėliau grįžau dar ne kartą.
  5. „El Clasico“ rungtynės tame pačiame „Camp Nou“. „Barcelona“ nugalėjo Madrido „Real“ 2:0. Vienoje aikštėje – visos ryškiausios to meto futbolo žvaigždės: Eto’o, Messis, Xavis, Arjenas Robbenas…
  6. Serbija–Lietuva. Košmariškiausia išvyka su Lietuvos rinktine. Tik išlipę iš lėktuvo Belgrade Serbijos policijos buvome uždaryti autobusuose, vėliau – stadiono tribūnoje (iki rungtynių buvo likusios 8 valandos). Po rungtynių mus įkalino oro uoste. Lėktuvu skrido ir Lietuvos respublikos Seimo vicepirmininkas, ir paprasti futbolo mėgėjai. Serbams buvo nusispjauti – taip jie „rūpinosi“ mūsų saugumu.
  7. Pasaulio čempionatas Vokietijoje 2006 metais. Praleidome savaitę Vokietijoje su puikia kompanija: Martynu Starkumi, Linu Kunigėliu, Marijumi Mikutavičiumi, Gidonu Šapiro „Bilu“. Stebėjome Brazilijos, Portugalijos, Olandijos varžybas. Užbūrė draugiška ir rami čempionato atmosfera. Jautėmės pasaulinės futbolo šventės dalimi.
  8. Europos čempionatas Austrijoje 2008 metais. Su draugais dvi savaites praleidome Vienoje, stebėjome visas ten vykusias varžybas – net ir finalą. Patyrėme tiek nuotykių, kad ir dabar juos su malonumu prisimename. Jei kas sugalvotų parašyti knygą apie mūsų draugų kompaniją, ji tikrai taptų labiausiai skaitoma visų laikų knyga.
  9. Futbolo klubas „Prelegentai“. Daugiau nei 15 metų žaidžiu šioje puikioje mėgėjų komandoje. Žaidžiu su geriausiais draugais ir su buvusiais futbolo profesionalais, į kuriuos paauglystėje, o ir vėliau, žiūrėjau per televizorių. Tai yra pats geriausias laisvalaikis ir geriausios emocijos varžybų metu. Na, išskyrus tada, kai legendinis futbolininkas, o dabar – „Prelegentų“ treneris Ričardas Zdančius pasodina ant suolo. O aš juk žinau: esu geras, manęs nevalia keisti.
  10. LFF taurės aštuntfinalis. „Prelegentai“ ir Gargždų „Banga“. Visai šviežios emocijos. Prieš kelis mėnesius nugalėjome profesionalų komandą iš A lygos LFF taurės varžybose ir iškopėme į ketvirtfinalį. Džiaugiuosi, kad buvau aikštėje.

Tekstas: Vytaras Radzevičius
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Laisvalaikio avalynė vyrams - Nike

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį