Dalintis „Maratonininkas R. Kančys: „Mano sportas. Mano tikslas““

Maratonininkas R. Kančys: „Mano sportas. Mano tikslas“

31-erių lengvaatletis Remigijus Kančys teigia pasirinkęs ne pačią populiariausią ir lengviausią profesiją – varžytis ilgų nuotolių distancijose. Tačiau ar galėjo būti kitaip, kai sportas šiam kauniečiui yra ne tik gyvenimo būdas, bet ir didžiausia aistra. Šiuo metu Sportland treniruočių kampanijos Nike ambasadorius Remigijus laviruoja tarp asmeninių treniruočių, treniravimo ir „buvimo“ geru tėčiu.

Kas Jus labiausiai motyvuoja sporte?

Be abejonės, labiausiai motyvuoja varžybų nenuspėjamumas ir pergalės jausmas. O taip pat namuose turiu dvi nuostabias motyvatores – mano būsima žmona ir dukra, kurios nuolat skatina siekti kuo daugiau ir kuo geriau.

Kokia Jūsų stiprybė?

Mano stiprybės, manau yra dvi – mano drąsa ir valia. Priėmiau labai nepopuliarų sprendimą – bėgti maratonus. Šiame sporte reikalaujama pasižymėti stipria ištverme, turėti daug vidinės stiprybės, o tam, kad pasiekčiau savo užsibrėžtų tikslų, turiu treniruotis daug ir bet kokiomis sąlygomis.

O kaip manote, kokia Jūsų silpnybė? 

Mano didžiausia silpnybė yra saldumynai. Nesuprantu, kodėl jų taip norisi: ar dėl treniruočių metu sunaudojamos didelio kiekio energijos, ar tiesiog, kad jie yra tokie gardūs. Atsispirti saldėsiams man labai sunku. Ir nors sportininkams labai svarbi sveika mityba bei disciplina, bet kartais neatsilaikau ir… pasilepinu.

Jei būtumėte ne maratonininkas, kuo būtumėte?

Manau, būčiau tapęs veterinaru, nes labai myliu gyvūnus. Nuo pat vaikystės mano naminiai gyvūnai būdavo ne kačiukai ar šuniukai, o išgelbėti sužeisti gyvūnai: laukinė antis, gandras, ežiukas, taip pat laikiau apie šimtą įvairiausių balandžių.

Ką Jums reiškia šūkis „Mano sportas. Mano tikslas“?

Sportas ir tikslas man yra lygiavertės sąvokos. Nuolat varžausi su kitais, ir žinoma, savimi. Na o galutinis tikslas arba suteikia džiaugsmo, arba duoda dar vieną pamoką. Mano manymu, sportas jau savaime yra tikslas, ir visai nesvarbu, ar kalbame apie mėgėjus ar profesionalius sportininkus, ypač kai šiais laikais juos jau sunku atskirti. Mano atveju tikslas yra varžybos, atstovavimas Lietuvai, jaunųjų profesionalių atletų rengimas, įdomus darbas su mėgėjais, gyvenimo būdas ir aistra. Tačiau tai gali būti ir tiesiog galvos „pravėdinimas“, kūno stiprinimas arba tam tikra meditacija. Linkiu kiekvienam sportuojančiam atrasti savo unikalią kryptį, kuri privers šypsotis ir ves pirmyn.

Kuo šiuo metu gyvenate?

Treniruoju daug mėgėjų ir profesionalių sportininkų, kuriems padedu siekti savo tikslų. Taip „besisukdamas“ tarp savo treniruočių ir kitų treniravimo, bandau dar suspėti gerai atlikti naujai „iškepto“ tėčio vaidmenį.

Kokia didžiausia Jūsų svajonė?

Mano svajonė yra susijusi su mano profesija. Noriu aktyviai siekti tapti vienu geriausių ištvermės sporto trenerių.

Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: Sportland; iš asmeninio archyvo

Komentarai

  1. Vaidas

    Nu as gal per daug senamadiskas, bet …. „namuose turiu dvi nuostabias motyvatores – mano būsima žmona ir dukra“ … skamba kvailai….

    1. Mindaugas

      Skamba gyvenimiškai natūraliai ir dzūkiškai atvirai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Bronzą iškovojusi A. Palšytė: po dvejų metų sunkumų tai yra atsakas kritikams

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį