Dalintis „Mažieji futbolo broliai“

Mažieji futbolo broliai

Futbolas – pasaulyje sportas numeris vienas. Tai daugiausiai emocijų sukeliantis, daugiausiai žiūrovų sutraukiantis ir milžiniškas pajamas generuojantis sportas. Tačiau šalia paties galingiausio visada prisišlieja ir mažųjų brolių, kurie sėkmingai atranda savo vietą. Ką galėtume pavadinti mažaisiais futbolo broliais? Tai daugybę gerbėjų atradęs salės futbolas, arba kitaip futsalas, mažasis futbolas ir paplūdimio futbolas.

FUTSALAS

„Kieta danga suteikia šiam žaidimui daugiau dinamiškumo, mažas aikštės plotas reikalauja greito sprendimų priėmimo, žaisdami mažesniu kamuoliu žaidėjai aikštėje išsiskiria technikos įgūdžiais, o ne greičiu ar jėga“, – trumpai pristatė futsalą Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius Remigijus Daugėla.

Iš viso Lietuvoje vykstančiuose įvairiuose turnyruose dalyvauja apie 750 futsalo komandų.

„Lietuvoje yra apie 210 suaugusiųjų komandų, o jeigu dar pridėtume ir mokyklas ar regiono komandas, kurios dalyvauja moksleivių čempionatuose, vietinėse varžybose, iš viso turėtume apie 750, – vardijo R. Daugėla. – Nuo spalio iki kovo vyksta Futsal A lygos čempionatas, taurės varžybos, puikus pavyzdys merginų „Ladygolo“ pirmenybės, vaikinų čempionatai, o kur dar I lygos kovos apskrityse, kuriose puikiai tvarkosi apskrities futbolo federacijos.“

Vyrauja stereotipas, kad tie žaidėjai, kurie negali varžytis didžiojo futbolo aikštėje, keliauja į futsalo pirmenybes.

„Toks nusistatymas kilęs iš anksčiau ir yra klaidingas, – patikino Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius. – Pasižiūrėkime į skaičius – 500 vaikų futsalo komandų. Ir tai tik pradžia. Jeigu žmogus talentingas, jis gali žaisti viską. Žinoma, pas mus žaidėjai sunkiai gali išgyventi tik iš futsalo, todėl jie arba turi darbus, arba žaidžia ir didįjį futbolą. Tačiau kiekvienas žaidėjas savo geriausias savybes – greitį, staigumą, techniką, ūgį, koordinaciją – puikiai gali išnaudoti visur.“

R. Daugėla pripažįsta, kad Lietuvos salės futbolo padėtis nėra ideali, tačiau judama į priekį.

Ypač svarbūs Lietuvos futsalo bendruomenei – 2018-ieji. Visų pirma dėl Kauno „Vyčio“ sėkmės. Kauniečiai sugebėjo patekti į Europos čempionų lygos elitinį etapą, kuris dar ir buvo surengtas Lietuvoje – Alytuje. Netrukus po šio turnyro Ruandoje posėdžiavusi FIFA taryba nusprendė, kad 2020-ųjų pasaulio salės futbolo čempionatas vyks Lietuvoje.

Nors elitiniame etape pernai lapkritį kauniečiai pralaimėjo visus tris susitikimus (2:5 Belgijos „Halle Gooik“, 1:2 Slovėnijos „Dobovec“ ir 2:4 Ispanijos „Inter“), vien tai, kad jame žaidė, buvo įvertinta kaip didžiulis Lietuvos salės futbolo laimėjimas. „Inter“ ekipoje žaidė geriausias pasaulio futsalo futbolininkas brazilas Ricardinho.

„Aš labai tikiuosi, kad 2020 m. vyksiantis pasaulio čempionatas taps tikru atspirties tašku Lietuvos futsalui. Šį mūsų visų laimėjimą lėmė infrastruktūra, geras Vyriausybės požiūris, mūsų darbas ir dalis sėkmės, – sakė Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius. – Planuojama, kad čempionatas vyks penkiuose ar šešiuose miestuose. Aišku, prie pagrindinių varžybų arenų, kurios jau stovi, reikia treniruočių bazių, o čia didieji miestai, ypač Vilnius, susiduria su trukdžiais. Šiuo metu sostinėje nėra nė vienos reikalavimus atitinkančios treniruočių arenos. Esamoms treniruočių salėms reikalingas rimtas remontas. Numatyti susitikimai su Vyriausybės ir Vilniaus miesto vadovais, atstovais, kalbėsimės, kiek jie galės prisidėti prie arenų renovavimo ar naujų statybų. Miestui grąža bus milžiniška, atvyks daugybė sirgalių iš viso pasaulio, tai bus didesnio kalibro renginys nei prieš aštuonerius metus vykęs Europos krepšinio čempionatas. Dar vienas svarbus dalykas – rinktinė. Nacionalinės komandos treneris ukrainietis Jevgenijus Ryvkinas išbandė daugiau nei 30 futbolininkų, o nuo rudens jau turime atsirinkti pagrindą, su kuriuo toliau dirbsime, siūlysime jiems visą dėmesį skirti tik futsalui ir labai intensyviai ruošimės 2020-ųjų pasaulio čempionatui.“

Lietuva turi ne tik vyrų, bet ir moterų rinktinę bei U19 vaikinų rinktinę.

„Pirmą kartą istorijoje subūrėme ir Lietuvos U19 vaikinų rinktinę, kurios treneriu paskirtas kitas ukrainietis Aleksandras Danilenka. Vaikinai varžėsi Europos čempionato atrankoje. Senojo žemyno pirmenybių atrankoje varžėsi ir Lietuvos moterų rinktinė, – pabrėžė R. Daugėla. – Šiuo metu pasauliniame futsalo reitinge Lietuva užima 87 poziciją. Jeigu pasilygintume su mūsų kaimynais, tai baltarusiai yra 22-i, lenkai 23-i, latviai 56-i, o estai – 102-i. Aiškūs pasaulio lyderiai yra brazilai, tačiau geriausiųjų dešimtuke nemažai ir Europos rinktinių: ispanai, rusai, portugalai, italai, ukrainiečiai. Tačiau tokia futbolo valstybė kaip Vokietija yra tik 59-a, danai 67-i, o šveicarai – 79-i.“

Pasaulio futsalo čempionatas: 2020 m. rugsėjo 12 – spalio 4 d.
Kada vyksta: Kas ketveri metai, lyginiais metais tarp pasaulio futbolo čempionatų
Kiek komandų dalyvaus: 24
Kokiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje
Dabartinė čempionė: Argentina (2016 m.)
Kur ieškoti informacijos: LFF.lt ir Fifa.com/futsal/

 

MAŽASIS FUTBOLAS

„Pati sąvoka „mažasis futbolas“ pradėta garsiau vartoti Lietuvoje 2012 m., kai su manimi susisiekė Europos mažojo futbolo federacijos prezidentas, kuris papasakojo apie ką tik pasibaigusį Europos čempionatą, – prisiminė Lietuvos mažojo futbolo lygos vienas iš įkūrėjų Tomas Butkus. – Tuo metu pas mus vyko turnyrėliai su septyniomis komandomis, o po metų ir mes įkūrėme mažojo futbolo lygą, kurioje šiuo metu žaidžia 24 komandos. Dar po poros metų buvo įsteigta Lietuvos mažojo futbolo asociacija.“

T. Butkus pabrėžė, kad mažasis futbolas šiuo metu visoje Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.

„Vilniuje turime mažąją futbolo lygą, Lietuvos mastu yra rengiamas Lietuvos mažojo futbolo čempionatas. Apskričių federacijos taip pat vienokia ar kitokia forma rengia mažojo futbolo turnyrus. Dalyvių yra nemažai, bet tikslų skaičių sunku pasakyti, nes būna, kad komandos susiburia vienam sezonui ar vienos dienos turnyrams, – pasakojo T. Butkus. – Pasikartosiu, tai yra mėgėjiškas sportas ir didžioji dauguma žaidžia tiek salės futbolą, tiek didįjį lauko futbolą, tiek paplūdimio futbolą.“

Tačiau lietuviai savo vardą mažojo futbolo padangėje yra palikę ir tarptautiniuose turnyruose.

„Reikia pasakyti, kad tarptautiniuose turnyruose žaidžiama šeši prieš šešis. Lietuvos mažojo futbolo asociacijos rinktinė Europos čempionatuose dalyvavo keturis kartus, visus iš grupės išeiti nepavyko, o geriausias pasirodymas buvo 2016 metais, iškovota skambiausia pergalė 3:1 prieš Prancūziją, – pasakojo T. Butkus. – Geriau sekasi Baltijos šalių lygiu. Nuo 2015-ųjų Lietuva, Latvija ir Estija rengia bendrą turnyrą, 2018 m. mūsiškiai tapo nugalėtojais, o turnyras vyko Alytuje. Turnyre žaidė ne tik rinktinės, bet ir komandos, pirmąsias tris vietas užėmė Lietuvos ekipos, o čempionais tapo Vilniaus „El Dorado“. Vyksta ir klubų Čempionų lygos turnyras. Jame jau yra žaidusios trys komandos iš Lietuvos. Dabar Lietuvos rinktinė ruošiasi dalyvauti 2019 m. pasaulio čempionate Kretoje.“

Kokių sąlygų reikia mažojo futbolo bendruomenei?

„Čia užtektų prisiminti kiekvieno vaikystę, kai bent vienas draugas turėjo futbolo kamuolį, o vartus atstodavo medžiai arba kuprinės, – šypsojosi T. Butkus. – Mažąjį futbolą galima žaisti bet kur ir bet kada, todėl tai visai pagrįstai vadinama viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. O Lietuvoje populiariausias formatas septyni prieš septynis. Tokio stadiono, kuris būtų statytas tik mažajam futbolui, aš nežinau. Vilniuje yra viena ar kelios aikštės, kurios yra tinkamo dydžio žaisti septynis prieš septynis. KKSD dėka prie mokyklų įrengta nemažai aikštelių, kuriose mokiniai žaidžia penki prieš penkis. Aikščių problema sprendžiama paprastuoju būdu – dideliame stadione susimažinant aikštę.“

Kur rasti informacijos: www.minifutbolas.lt
Kada vyks čempionatas: Nuo 2019 m. gegužės vyks ta etapais 5–6 Lietuvos miestuose
Dalyvių amžius: Statistinis žaidėjas yra 24–35 m. vyras

PAPLŪDIMIO FUTBOLAS

„Jeigu kalbėtume apie masinį paplūdimio futbolo reiškinį, žinoma, jis labiau asocijuojasi su pramogomis, jūra, saule ir gerai praleistu laiku, – pasakojo Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius Remigijus Daugėla. – Džiugu, kad toks yra susidaręs stereotipas, jog paplūdimio futbolas suteikia gerų emocijų. Mes ir patys stengiamės paplūdimio čempionato turus organizuoti lyg šventes. Turi norėti dalyvauti ar atvykti visi: futbolininkai, jų šeimos su vaikais, draugai ir visi kiti. Tai ne tik kova aikštėje, bet ir daug pramogų už aikštės ribų.“

Tačiau R. Daugėla teigia, kad pramogos už aikštės ribų neužgožia futbolininkų darbo aikštėje.

„Kita pusė – vyksta įvairūs čempionatai ir turnyrai. Mes organizuojame Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatą, taurės varžybas, pagal galimybes vyksta uždarų patalpų turnyrai. Renginių tikrai netrūksta, o juose dalyvauja apie 15 komandų. Tiesa, labai norėtųsi didesnio apskričių futbolo federacijų dėmesio paplūdimio sportui. Tiek žiemos, tiek vasaros metu“, – sakė R. Daugėla.

Nors klimato sąlygos lietuvių nelepina, Lietuvoje yra ir paplūdimio futbolo rinktinė, kuri dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.

„Pasaulio reitinge mūsiškiai užima 57 vietą, estai 43-i, o latviai – 89-i. Nors reitinge Estija aukščiau už mus, o Latvija žemiau, tačiau Baltijos šalių rinktinės yra lygios“, – sakė R.Daugėla.

Žinoma, ir paplūdimio futbolui nesvetimos infrastruktūros problemos.

„Paplūdimio futbolo plėtrai koją kiša aikštelių trūkumas. Šioje vietoje labai džiugu, kad puikiai susitvarkė Kupiškis ir Prienai, čia yra stacionarių paplūdimio futbolo aikštelių. Gera padėtis Nidoje, kur statoma nauja aikštelė. Jeigu viskas bus gerai, turėsime idealias sąlygas. Tikimės, kad Birštone pastatys dvi aikšteles, tada turėsime dar vieną tašką, kuriame galės vykti čempionato kovos. Stacionarių aikštelių nėra nei Klaipėdoje, nei Palangoje, tačiau ten yra paplūdimys ir tokioms varžyboms galima pasiruošti. O sunkiausia Vilniuje ir Kaune. Didžiausiuose Lietuvos miestuose nėra nė vienos paplūdimio futbolo aikštelės. Stacionarių aikštelių kol kas nėra nė viename iš dešimties apskrities centrų. Kaip mes galime kalbėti apie masiškumo didinimą, aukštesnius reitingus, kai tose vietoje sąlygų nėra jokių“, – klausė Lietuvos salės futbolo asociacijos direktorius.

Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatas: 2019 m. nuo birželio iki rugpjūčio
Lietuvos paplūdimio futbolo taurės varžybos: 2019 m. rugpjūtį
Kur vyksta: Kupiškyje, Prienuose, Nidoje, Palangoje
Kur rasti informacijos: Lietuvosfutbolas.lt

 

APIBRĖŽIMAI

Salės futbolas, arba futsalas, – komandinė sporto šaka, žaidžiama mažesnių matmenų (20×40 m) uždaroje aikštėje. Vartai: 3×2 m. Žaidimą sudaro dvi komandos po 5 žaidėjus (įskaitant vartininką). Žaidžiama ant kieto grindinio lauke ar ant parketo viduje su specialiu kamuoliu, kuris yra mažesnis už tradicinį futbolo kamuolį ir mažiau šoklus. Žaidimą sudaro du kėliniai po 20 min. (laikas stabdomas).

Mažasis futbolas, arba mini futbolas, – komandinė sporto šaka, žaidžiama keturis kartus mažesnėje aikštėje. Žaidėjų skaičius komandoje gali varijuoti nuo 5 iki 8, tačiau populiariausias formatas – 7 prieš 7. Žaidžiama ant žolės arba dirbtinės dangos, tačiau tai negali būti salės grindys ar gatvė. Žaidimą sudaro du kėliniai po 25 min.

Paplūdimio futbolas – komandinė sporto šaka, žaidžiama smėlio aikštelėje, mažesnėje nei įprasta futbolo aikštėje (37×28 m). Vartai: 7,32×2,2 m. Žaidžia dvi komandos po 5 žaidėjus (įskaitant vartininką). Žaidimą sudaro trys kėliniai po 12 min. (laikas stabdomas).

Tekstas: Gediminas Žygelis
Nuotraukos: Rytis Šeškaitis, Saulius Čirba, Alfredas Pliadis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Teniso keliu – šeimomis

Kai, būdama aštuonerių Lina Berankytė per treniruotes žaisdavo tenisą, šešeriais metais jaunesnis jos brolis Ričardas, pagriebęs už save kone didesnę…

Sekantis straipsnis:

Ką apie golfą būtina žinoti naujokui

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį