Dalintis „Nė dienos be dviračio“

Nė dienos be dviračio

Valakupių plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic“ vadovė Vita Degutienė – nesustojančio tobulėti žmogaus pavyzdys. Praėjusiais metais Ispanijos saloje Fuerteventuroje atradusi aistrą dviračiu kilti į kalnus, grįžusi į Lietuvą ne tik pradėjo bendradarbiauti su profesionaliais treneriais, bet jau spėjo surengti pasaulyje gerai žinomą kasmetinį renginį „The Rapha Women‘s 100“ ir kartu su pusšimčiu moterų dviračiais įveikti 100 km atstumą.

Sportą atrado prieš 15 metų

Vita prasitarė, kad aistra sportui ją lydi nuo vaikystės. „Ir prieš dviračius sportavau: arba bėgiojau, arba su lazdomis vaikščiojau. Apskritai Vitkų giminė yra sportiška, ypač vyrai. Nors pamenu, kaip tėtis, pastebėjęs, jog mane traukia dviračiai, nusivedė parodyti ligonių, patyrusių sportinių traumų. Nesustabdė. Mano pirmi sutaupyti pinigai buvo skirti dviračiui. Pamenu, sumaišiau raudoną su balta ir nusidažiau dviratį rožine spalva – taip, kaip visada svajojau“, – juokėsi optimizmo nestokojanti pašnekovė.

Sportą Vita dar kartą atrado prieš maždaug 15 metų, kai išgyveno nelengvą laikotarpį, kankino stresas, nemiga ir migrena.

„Pastebėjau, kad pasivaikščiojus gryname ore, aktyviai pasportavus labai pagerėja psichologinė savijauta ir miegas, tad pradėjau vis dažniau praktikuoti tiesiog ėjimą ar bėgimą Valakupių miškais. Po kiekvieno tokio pabuvimo gamtoje pačiai su savimi pakildavo nuotaika, užplūsdavo ramybė – atrodė, lyg vėjas visas mintis būtų prapūtęs. Juolab mano vyras Gediminas, buvęs krepšininkas, mane vis ragindavo pradėti aktyviau sportuoti. Užsikabinau“, – pasakojo 41-erių moteris.

Dviračiais susižavėjo Fuerteventuroje

Dviračiais V.Degutienė susidomėjo praėjusiais metais, žiemą leisdama Fuerteventuroje – saloje Atlanto vandenyne, priklausančioje Ispanijai.

„Susižavėjau visais tais sportiškais žmonėmis, neretai jau senukais, kurie iš visų jėgų mina į kalnus. Taigi susidomėjau plento dviračiais ir pradėjau kilti į kalnus. Visko buvo, du kartus vėjas nuo dviračio buvo nupūtęs, bet niekas negąsdina, palyginti su tuo nuostabiu, didingu vaizdu, atsiveriančiu nuo kalno viršūnės. Net susigraudinusi ne kartą buvau“, – prisipažino klinikos vadovė.

V. Degutienė su šeima žiemą leidžia Fuerteventuroje

Dabar ant dviračio V.Degutienė sėda kasdien. Tam, kad suspėtų paruošti šeimai pusryčius, atlikti visas rytines procedūras ir dar liktų laiko dviračiui paminti, moteris keliasi penktą ryto. Kartais pavažinėja per pertrauką tarp darbų – juk klinika apsupta miškų, toli gamtos ieškoti nereikia.

„Vis dėlto būna dienų, kai sportuoti nėra ūpo, ypač jei lyja ar krinta šlapdriba, tačiau prisiverčiu ir visada dėl to džiaugiuosi. Pastebėjau, kad po maždaug 50 min. važiavimo tiesiog užplūsta gera nuotaika, pasipila įvairios idėjos, susijusios ir su darbu, ir su šeima“, – tikino vilnietė.

Tačiau 50 min. Vitai – ne riba, ji kasdien dviračiui skiria po 1,5–2 val.

Surengė 100 kilometrų žygį dviračiais

Atradusi dviratį Vita nutarė šio sporto imtis rimčiau. Profesionalius važiavimo dviračiu pradmenis moteriai suteikė treneris Vaidas Rimkus, kuris iki šiol V.Degutienei rengia asmenines treniruotes. Taip pat pašnekovė lanko bendras treniruotes su trenerio Vytauto Juchnevičiaus treniruojamais profesionaliais elito dviratininkais.

Kartu su treneriu V.Rimkumi šį pavasarį Vitai kilo mintis Lietuvoje įgyvendinti pasaulyje gerai žinomą kasmetinį renginį „The Rapha Women‘s 100“, per kurį moterys sėda ant dviračių ir įveikia 100 km atstumą.

„Suplanavome, kad paskelbsime apie įvykį viešai, susirinks nedidelis būrelis moterų, su kuriomis du mėnesius ruošimės žygiui. Bet kai susirinko per 40 moterų, net kalbos dovaną praradau“, – prisipažino vilnietė.

Vitos suburtos moterys po 3–4 kartus per savaitę susirinkdavo prie klinikos ir intensyviai ruošėsi žygiui. Buvo suplanuota vykti piligriminiu keliu į Kenos miestelį, pasienio su Baltarusija link.

„Tas mūsų iššūkis nebuvo lengvas, mat susirinko labai skirtingų duomenų moterys: įvairaus amžiaus – nuo 18 iki 65 m., mynė skirtingus dviračius – plento, MTB, miesto. Bet svarbiausia, kad skyrėsi jų pasirengimas: kai kurios buvo mėgėjos pasivažinėti, o kitos pirmą kartą po ilgo laiko atsisėdo ant dviračio. Dirbome vakarais tikrai sunkiai, tačiau mūsų visas treniruotes lydėjo šypsenos ir gera nuotaika. Treniruočių metu klinikos kiemas buvo pilnas tėčių, močiučių, auklių, kurios prižiūrėjo vaikus. Tačiau visi buvo patenkinti, ypač po žygio, nes laiminga mama – laiminga visa šeima“, – tikino klinikos vadovė.

 

Nauji tikslai

Sėkmingai įveikusios užsibrėžtą atkarpą moterys dar labiau sustiprėjo ir šiuo metu vis dar susirenka pavažinėti dviračiais. Vita planuoja dažniau surengti panašių žygių. O kol kas gyvena tikslu įvažiuoti į vieną didelį kalną – atskleidė tik tiek, kad jis yra Prancūzijoje.

Dviratis ir mašina

Vita Degutienė per metus mašina nuvažiavo 1000 km, o štai dviračiu įveikė daugiau nei 10 000 km.

Moterų 100 km važiavimas „The Rapha Women‘s 100“

Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: Algis Kriščiūnas, Kęstutis Vanagas, Butautas Barauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susiję straipsniai

Užkariauti „Premier“ lygos

Šį sezoną antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje pirmaujantys Volverhamptono „Wanderers“ ruošiasi „Premier“ lygos šturmui. Su didele kinų finansine pagalba bei…

Sekantis straipsnis:

Svarbiam sprendimui priimti – du lapai

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį