Dalintis „Padangėje mažėja žvaigždžių“

Padangėje mažėja žvaigždžių

Nors iki pasaulio krepšinio čempionato Kinijoje dar lieka mėnuo, sirgaliai jau dabar karštai diskutuoja apie tai, kaip seksis lietuviams planetos pirmenybėse.

Mūsų šalies rinktinė pateko į bene pajėgiausią grupę, kurioje varžysis su NBA žaidėjų prikimštomis Kanados ir Australijos komandomis bei labai atletiška Senegalo ekipa. Pasaulio čempionatas vyks rugpjūčio 31 – rugsėjo 15 d.

Aukšto lygio žaidėjų stygius

Mūsų šalies rinktinėje jau kurį laiką nebėra tiek pajėgių žaidėjų, kiek jų būdavo anksčiau. Atkūrus nepriklausomybę nacionalinėje komandoje turėjome Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Rimą Kurtinaitį, Artūrą Karnišovą, vėliau atėjo kita asų karta – Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Darius Songaila, Linas Kleiza, Saulius Štombergas.

Šįkart rinktinei iš esmės atstovaus tik dvi žvaigždės – Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis. Daugelis kitų – geri žaidėjai, bet toli gražu ne aukščiausios klasės.

Lietuviai iškovojo krūvą medalių olimpinėse žaidynėse, Europos čempionatuose, bet pasaulio pirmenybėse apdovanojimus pavyko laimėti tik kartą – bronzą 2010-aisiais.

Pajėgūs laimėti medalius

Ar mūsiškiai gali pakartoti devynerių metų senumo sėkmę? Kokios mūsų rinktinės stipriosios pusės? Kodėl nacionalinėje ekipoje yra vos viena kita žvaigždė? Apie tai kalbėjomės su buvusiu rinktinės strategu ir dabartiniu „Šiaulių“ klubo treneriu Antanu Sireika bei krepšinio specialistu Šarūnu Sakalausku.

A. Sireika

A. Sireika mano, kad mūsų šalies krepšininkai Kinijoje yra pajėgūs pakovoti dėl medalių. Jam pritaria ir Š. Sakalauskas. Pasak buvusio Vilniaus „Sakalų“, sostinės „Lietuvos ryto“ stratego, Lietuvos rinktinė galėtų pretenduoti į trečią vietą, o palankiai susiklosčius aplinkybėms galima svajoti patekti į finalą.

Koks rezultatas mūsiškiams būtų džiuginantis, o koks – fiasko? A. Sireika įsitikinęs, kad būtų puiku laimėti kelialapį į olimpines žaidynes ir nuskinti medalius. Prastas rezultatas būtų nepatekti į pirmąjį aštuntuką. Kolegai iš esmės pritarė ir Š. Sakalauskas. „Pagal FIBA reitingą esame penkti pasaulyje, tai žemiau nukristi būtų jau nesmagu“, – sakė Š.Sakalauskas.

Viltis – aukštaūgiai

Abu treneriai sakė, kad didžiausios viltys siejamos su aukštaūgiais. „Keičiasi rinktinių kartos, bet praktiškai visada mūsų jėga buvo metikai ir dideli žmonės. Tokia tendencija išliko ir dabar“, – samprotavo A. Sireika. Š. Sakalauskas kaip pagrindinį ginklą pirmiausia išskyrė vidurio puolėjo poziciją. Joje gali žaisti ir J.Valančiūnas, ir D.Sabonis. Labai silpnos mūsų ekipos vietos specialistai neįžvelgė.

„Mes turime, kas pataiko iš toli. Smarkiai patobulėjo Rokas Giedraitis. Legionieriaus duona jį labiau grūdina psichologiškai. Nemanau, kad dėl vienos ar kitos pozicijos reikėtų skambinti pavojaus varpais“, – optimistiškai kalbėjo Š. Sakalauskas.

Š. Sakalauskas

Anksčiau kurį laiką įžaidėjas Mantas Kalnietis rinktinėje neturėjo tinkamo dublerio, bet dabar šios problemos neturėtų būti. A. Sireika ir Š. Sakalauskas paminėjo Luką Lekavičių, kuris galėtų deramai keisti M. Kalnietį. „Mantas rinktinėje visada gerai žaidžia ir turi gerą ryšį su aukštais žaidėjais, ypač atlikdamas derinį du prieš du“, –pabrėžė Š. Sakalauskas.

Abu specialistus maloniai stebina ir jaunojo žalgiriečio Roko Jokubaičio progresas. Tiesa, iki vyrų rinktinės jam dar reikės pasitempti.

Kalbėdamas apie galimas rinktinės žaidimo strategijas Š. Sakalauskas siūlė viską pradėti konstruoti nuo gynybos, o puolant išnaudoti stipriausias savo puses, kuriomis grindžiamas šiuolaikinis krepšinis: greitį, mobilius aukštaūgius. „Reikėtų remtis darnia komandine gynyba, kurios dėka būtų galima sėkmingai stabdyti pajėgiausius varžovų žaidėjus. Svarbus ir gynybos sistemų kaitaliojimas. Puolant nevertėtų remtis vien greitu ar vien poziciniu žaidimu. Manau, būtina tai kaitalioti“, – aiškino strategas.

Pagrindinio įžaidėjo vaidmens ir toliau turėtų imtis M. Kalnietis

Ginčai dėl D.Motiejūno

Tarp sirgalių netyla ginčai, ar verta kviesti į rinktinę Kinijos lygoje žibantį Donatą Motiejūną. Tarp jo ir vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio jau anksčiau perbėgo juoda katė ir jis į rinktinę nebuvo pakviestas. Pasaulio čempionate dėl traumos nepasirodys Artūras Gudaitis, todėl dalis specialistų ir  aistruolių įsitikinę, kad D. Motiejūnas galėjo praversti nacionalinei komandai.

D. Motiejūnas

„Čia jau treneriai turi pasirinkti. Kaip teigė Vladas Garastas, jeigu kviečiamas vieną kartą į rinktinę atsisako važiuoti, daugiau tokių žaidėjų nereikia. Treneris turi rinktis žmones, kuriais galėtų pasitikėti“, – pareiškė A. Sireika.

Ne toks kategoriškas šiuo klausimu Š.Sakalauskas. „Rinktinėje turi žaisti tuo metu geriausi krepšininkai. Jeigu žaidėjas neatsisako važiuoti į rinktinę ir rodo norą, eina į kontaktą ir paaiškina kai kuriuos nesusipratimus, tada kolektyvas tegul sprendžia. Aišku, rinktinėje labai svarbus mikroklimatas“, – priminė Š. Sakalauskas.

Stulbinamas R. Giedraičio progresas

Pasak „Šiaulių“ stratego, svarbu turėti kuo daugiau universalių krepšininkų, galinčių rungtyniauti keliose pozicijose: „Atsimenu, Ramūnas Šiškauskas galėdavo žaisti ir įžaidėju, ir atakuojančiuoju gynėju, ir lengvuoju puolėju. Jei, tarkim, žaidėjas rungtyniauja vadinamuoju trečiuoju numeriu, tai jis dažnai sugeba žaisti ir ketvirtuoju. Pavyzdžiui, Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis, Edgaras Ulanovas.“

Pasak Š. Sakalausko, dažniausia komplektuojant komandą vadovaujamasi klasikiniu principu – septyni mažiukai ir penki dideli žmonės.

Ar rinktinei dar reikalingas veteranas Paulius Jankūnas, kurį šį sezoną kamuoja traumos? A. Sireika neabejoja, kad šis žalgirietis praverstų nacionalinei komandai, nes jis yra rinktinės siela, svarbi ir šio sunkiojo puolėjo patirtis. Abu treneriai tik nuogąstavo, ar P. Jankūno kūnas atlaikytų dar vieną vasarą be poilsio.

Kas galėtų papildyti rinktinę iš tų žaidėjų, kurie anksčiau neatstovavo nacionalinei komandai svarbiausiose tarptautinėse varžybose? Abu strategai pirmiausia įvardijo stulbinamą sezoną žaidžiantį R. Giedraitį. Jis tapo Berlyno ALBA klubo lyderiu. Trenerių teigimu, į rinktinę realiai pretenduoja ir „Ryto“ puolėjas Eimantas Bendžius.

Atrankos varžybos D. Adomaičio komandoje žaidė ir senbuviai, ir naujokai

Jaunieji talentai užgęsta

Kodėl pastaruoju metu mūsų nacionalinėje komandoje neliko tiek žvaigždžių, kiek buvo anksčiau, kodėl lietuviai sunkiai įveikia net tokias komandas, kaip, tarkim, Nyderlandai?

„Europoje pakilo krepšinio lygis. Pavyzdžiui, Suomijos ar kai kurių kitų rinktinių anksčiau nevadinome rimtais varžovais, o dabar nelabai ir rastume komandų, su kuriomis galėtume žaisti visiškai atsipalaidavę. Tie patys latviai užaugino būrį labai gerų žaidėjų. Iš kitos pusės, galbūt mes kalti, kad tų žvaigždžių neatsiranda. Bijome jaunus žmones įtraukti prie vyrų. Žvaigždės pačios neatsiranda. Joms reikia duoti kažką avansu, duoti galimybę išaugti, rizikuoti“, – teigė A. Sireika.

Š. Sakalauskas čia įžvelgia demografijos problemą. „Manyčiau, tai priklauso ir nuo gimstamumo. Kiek gimsta Lietuvoje berniukų, kiek jų ateina į krepšinį, kiek treneriai įžvelgia berniukų, gabių krepšiniui? Vis mažiau. Kitas aspektas, manyčiau, nėra jaunimo komandų programų. Tai mažina galimybes geriems žaidėjams atsiskleisti. Gerą jaunimo programą turi Kauno „Žalgiris“. Mes matome, kad jų žaidėjai paruošti. Ateina į pagrindinę komandą, žaidžia Eurolygoje ir patenka į Lietuvos rinktinę. Kol kas tokios programos kaip „Žalgiris“ neturi niekas. Trečias aspektas – lietuvių kiekis klubuose. Žaidimas aukšto lygio turnyruose paruošia krepšininkus. Tarkim, 1998–1999 m. „Žalgiryje“ rungtyniavo visi pajėgiausi lietuviai“, – apibendrino Š.Sakalauskas.

Pasaulio čempionatas

Pirmojo etapo grupės

A grupė (Pekinas): Kinija, Venesuela, Lenkija, Dramblio Kaulo Krantas.

B grupė (Uhanas): Argentina, Rusija, Pietų Korėja, Nigerija.

C grupė (Guangdžou): Ispanija, Puerto Rikas, Iranas, Tunisas.

D grupė (Fošanas): Serbija, Italija, Filipinai, Angola.

E grupė (Šanchajus): JAV, Turkija, Čekija, Japonija.

F grupė (Nandzingas): Graikija, Brazilija, Juodkalnija, Naujoji Zelandija.

G grupė (Šendženas): Prancūzija, Dominikos Respublika, Vokietija, Jordanija.

H grupė (Donguanas): Lietuva, Australija, Kanada, Senegalas.

Antrajame etape po dvi geriausias kiekvienos grupės ekipas pateks į naujas keturias grupes (po 4 komandas). Šiose grupėse bus įskaitytos pergalės, pasiektos pirmajame etape, o antrajame rinktinės sužais po du susitikimus. Į ketvirtfinalį pateks dvi geriausias grupės komandos. Kitos rinktinės tęs kovą dėl 9–16 vietų.

Medaliai

Ne vienas Lietuvos krepšininkas yra tapęs pasaulio čempionu. Tiesa, atstovaudamas SSRS rinktinei. Su SSRS rinktine pasaulio čempionais tapo: Modestas Paulauskas (1967 ir 1974 m., o 1970 m. pelnė bronzą), Sergejus Jovaiša (1982 m., o 1978 m. iškovojo sidabrą), Valdemaras Chomičius (1982 m., 1986 m. – bronzą), Arvydas Sabonis (1982 m., o 1986 m. – bronzą). Rimas Kurtinaitis 1986 m. laimėjo bronzos medalį.

Vienintelį kartą nepriklausomos Lietuvos rinktinė ant planetos krepšinio pirmenybių garbės pakylos kopė 2010 m. Turkijoje. Tada bronzos medalius iškovojo: Robertas Javtokas (komandos kapitonas), Linas Kleiza (išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką), Paulius Jankūnas, Simas Jasaitis, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Tomas Delininkaitis, Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Tadas Klimavičius, Martynas Andriuškevičius, rinktinės vyr. treneris – Kęstutis Kemzūra.

Tekstas: Vaidas Čeponis
Nuotraukos: Alfredas Pliadis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Mažieji futbolo broliai

Futbolas – pasaulyje sportas numeris vienas. Tai daugiausiai emocijų sukeliantis, daugiausiai žiūrovų sutraukiantis ir milžiniškas pajamas generuojantis sportas. Tačiau šalia…

Sekantis straipsnis:

Savaitgalį startavo 52-OJI „KURŠIŲ MARIŲ“ regata

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį