Daugelyje Lietuvos vietų dangų dažnai papuošia spalvoti parasparniai, o pilotai dažnai laikomi dangaus romantikais. Nors parasparnių sportas yra gana jaunas, jis jau yra vienas įdomiausių ir masiškiausių tarp visų aviacijos sporto šakų.
Sportininkai varžosi keletoje skirtingų disciplinų: išsilaikymo ore, skridimo tiesia linija, į tikslą, tam tikru maršrutu (su posūkiais), pakilimo į aukštį. Bevariklių parasparnių varžybose dar vertinamas nusileidimo tikslumas, akrobatiniai elementai.
„Lietuvoje praktikuojamos yra tikslaus nusileidimo ir maršrutinių skrydžių rungtys. Akrobatinių skrydžių kol kas turime tik užuomazgas“, – sakė Lietuvos skraidyklių ir parasparnių federacijos (LSPSF) viceprezidentas Robertas Pesliakas.
Kaip žinoma, parasparnis pakyla sklęsdamas nuo kalno, kopos šlaito arba tempiamas lynu prieš vėją antžeminiais išvilktuvais ar aerobuksyrais. Parasparnis dažnai painiojamas su parašiutu. Iš tikrųjų, jie labai panašūs, tačiau skiriasi paskirtis. Parašiutas skirtas saugiai nusileisti ant žemės, o parasparnis – kuo ilgiau skrieti ore.
Lietuvoje bevariklių parasparnių sportas pradėtas kultivuoti 20 a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Norint skraidyti parasparniu, būtina išsilaikyti egzaminus bei gauti licenciją. Prižiūrint instruktoriui, skraidyti parasparniu galima išmokti per 10 užsiėmimų. Parasparnis skrydžiui paruošiamas per 5 minutes. Esant palankioms oro sąlygoms, galima visą saulėtą dieną skraidyti nenusileidžiant.
Parasparnio piloto „darbo vieta“ – pakabinimo sistema – specialus „krėslas“, kuriame patalpinamas atsarginis parašiutas, variometras-aukštimatis, navigacinė įranga (GPS imtuvas, žemėlapis, kompasas), fotoaparatas, vandens gertuvė ir kita įranga. Visa įranga sveria 15-20 kg ir telpa vidutinio dydžio kuprinėje.
„Jeigu vyksta aukštesnio lygio varžybos, tai ten yra reikalinga aukštesnės kvalifikacijos licencija. Žemesnio lygio varžyboms užtenka paprastos licencijos. Skraidant tam tikru maršrutu, reikia kad šviestų saulė ir būtų terminė veikla. Tikslaus nusileidimo rungtyje reikia, kad nebūtų per stipraus vėjo ir lietaus“, – aiškino R. Pesliakas.
Tarptautinėse varžybose dažniausiai startuojama nuo kalno, todėl Lietuvos sportininkai taip pat dažnai treniruojasi užsienyje. Net ir Lietuvos čempionatai dažnai vyksta ne mūsų šalyje, o užsienyje. Šiais metais Lietuvos pirmenybės buvo planuojamos rugpjūčio viduryje Makedonijoje, bet dėl viruso situacijos, jos perkeltos į Lietuvą.
„Užsienio varžybose dalyvauja daug pajėgių pilotų, yra daug didesnė konkurencija. Atvirajame Lietuvos čempionate yra dalyvavę pasaulinio lygio pilotai. Taip pat renkamės vietą, kur orai būtų tinkami“, – pridūrė R. Pesliakas.
Lietuvą šioje sporto šakoje labiausiai garsina moterys. Jolanta Romanenko yra tapusi pasaulio žaidynių čempione bei Europos ir pasaulio pirmenybių prizininke. Penktąją vietą pasaulio čempionate yra užėmusi Rimantė Verbylaitė. Jos abi varžosi tikslaus nusileidimo rungtyje.
„Kadangi tai yra viena masiškiausių aviacijos sporto šakų pasaulyje, tai vyrams pasiekti aukštų rezultatų yra labai sudėtinga. Konkurencija yra milžiniška. Taip pat dauguma varžybų vyksta kalnuose, o mes neturime tokių sąlygų treniruotis kaip pietinių valstybių atstovai. Kartais mūsų rezultatai būna visai neblogi, o kartais – vidutiniški“, – pabrėžė LSPSF viceprezidentas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 16 veikiančių skraidyklių ir parasparnių klubų. Jie yra įsikūrę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Trakuose, Marijampolėje, Ukmergėje, Rokiškyje, Šeduvoje ir Visagine.
Lietuvoje skraidyti su parasparniais galima tam skirtose skraidavietėse. Jų mūsų šalyje yra net 34. Dauguma jų yra gražiausiose šalies vietose.
„Norinčių skraidyti parasparniais kasmet daugėja. Šiais metais labai viską pakoregavo koronavirusas. Dėl to aktyvumas šiuo metu kiek sumažėjęs ir bandome jį atstatyti. Artimiausiu metu sportininkų laukia Lietuvos čempionatas. Jeigu atsinaujins varžybos užsienyje, kai kurie pilotai vyks į jas. Vis dar neaišku, ar šiemet įvyks pasaulio čempionatas“, – pasakojo R. Pesliakas.
Parasparnių pakilimo vietos Lietuvoje: Drėverna, Ilgakiemis, Birštonas, Žemosios Viesos, Dysnai, Panausupys, Sodėnai, Keturvalakiai, Klabiniai, Leonpolis, Atkočiai, Naujamiestis, Sarakiškiai, Senieji Trakai, Kairiai, Genėtiniai, Tiskūnai, Urnėžiai, Girkalnis, Valkininkai, Žeimiai, Elektrėnų marios, Griškabūdis, Miegėnai, Deglėnai, Lykšilis, Biliūniškės, Vėžaičiai, Dovilai 1, Saugos, Dusetos, Smalvos, Duburiai, Veleikiai.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: lspsf.lt, pexels.com
Ką valgyti prieš ir po sporto?