Dalintis „Šioje šalyje yra vietos futbolui“

Šioje šalyje yra vietos futbolui

Dabartinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius atstovaudamas šalies rinktinei pelnė 19 įvarčių, bet tik vieną į komandos, kuri šiais metais varžysis pasaulio čempionate, vartus – Rusijos. Tai nutiko draugiškame mače 2004-ųjų rugpjūtį.

Kiek daugiau nei po dvejų metų T.Danilevičius vienu kairės kojos lietimu pasiuntė kamuolį į Italijos vartus ir tai tapo bene garsiausiu jo karjeros įvarčiu. Lietuviai tąsyk sudraskė Fabio Cannavaro ir Andrea Barzagli gynybą, o atakų lyderis pergudravo vartų sergą Gianluigi Buffoną.

Tačiau šios futbolo megavalstybės planetos pirmenybėse Rusijoje nebus. Tai bus pirmas pasaulio čempionatas nuo 1958-ųjų, kuriame „azzurri“ neišvysime. Pirmą kartą Lietuvą ir Italiją galima linksniuoti greta kaip komandas, nepriklausančias elitui. 12 metų Italijos klubuose praleidęs T.Danilevičius tikina, kad į italų fiasko reagavo ramiai, ir pripažįsta, jog ši nesėkmė tik atspindi italų futbolo suirutę.

„Italijoje tai buvo didelis nusivylimas. Italija pirmą kartą per 50 metų nepateko į pasaulio čempionatą, ir tai sukėlė didžiulį atgarsį ne tik šalyje, bet ir pasaulyje. Kad šalies futbolą ištiko krizė, rodo ir tai, jog šiuo metu Italija neturi federacijos prezidento ir vyriausiojo trenerio, o visoje futbolo bendruomenėje yra didelis susiskaldymas“, – pripažįsta T.Danilevičius.

Futbolo krizė? Lietuvoje šis žodžių junginys beveik nevartojamas, mat slogus būvis, kuriame murkdosi šalies futbolas, tapęs kone nuolatiniu. Vis buksuojanti nacionalinė rinktinė, prošvaisčių nerodantis jaunimas, tuščios tribūnos A lygos rungtynėse ar nesibaigianti gėda dėl nacionalinio stadiono. Prieš gerą pusmetį prie LFF vairo stojęs T.Danilevičius pripažįsta, kad iššūkių apstu.

Ką šiuo metu Lietuvos futbolui reikštų tikslas prasimušti į elitą? Kokia būtų siekiamybė? Kokios šalys, lygos šiuo metu yra artimiausias pavyzdys, į kurį turėtume lygiuotis? – paklausėme LFF prezidento.

Prasimušimu į elitą, ko gero, reikėtų vadinti patekimą į finalinius Europos ir pasaulio čempionato turnyrus, o klubų lygmeniu – komandų patekimą į Čempionų lygos ir Europos lygos grupių etapus. Tokia ir yra mūsų siekiamybė, ties kuria kryptingai dirbsime. O pavyzdžiai, į kuriuos būtų galima orientuotis, yra panašaus dydžio valstybės Slovėnija, Slovakija, kuriose išplėtotos futbolo tradicijos, infrastruktūra, daug jų žaidėjų žaidžia aukščiausių lygų užsienio klubuose. Negalime pamiršti ir Islandijos, kuri parodė, kad tinkami politiniai sprendimai sporto ir infrastruktūros atžvilgiu gali leisti pasiekti fantastiškų rezultatų.

Pasaulio čempionato atrankos varžybas lietuviai pradėjo lygiosiomis su slovėnais.

Kai užsienio delegacijų vadovams ar tiesiog bičiuliams iš kitų šalių reikia paaiškinti, kodėl Lietuvoje nėra nacionalinio stadiono, kokį atsakymą pateikiate? Į ką bedate pirštu?

Pirštais į nieką nebadome, bet situacija yra tokia, kokia yra – su futbolo sporto infrastruktūra tikrai yra nemažai problemų. Tačiau tai yra visų mūsų bėda, su kuria kolektyviai turi tvarkytis valstybė, savivaldybė ir Lietuvos futbolo federacija. Nuolat vedame dialogą su Vyriausybe ir miestų savivalda bei tikime, kad bendras mūsų darbas duos vaisių.

Konkuruoti didžiajame futbole Lietuvai išties sunku, galbūt todėl vertėtų koncentruotis į mažesnes, pigesnes futbolo atmainas, kur konkurencija mažesnė ir pasiekti rezultatą būtų lengviau – paplūdimio, salės, moterų futbolą?

Futbolo negalima skirstyti į atmainas ir koncentruotis į vieną atšaką. Mes norime rūpintis visomis futbolo sritimis ir visoms skirti dėmesio, nes visos jos yra didžiojo futbolo dalis. Galiu pasakyti, kad didiname apsukas visose srityse. Neliekame nepastebėti FIFA ir UEFA organizacijų – šiais metais sužinosime, ar mums bus suteikta galimybė organizuoti 2020 m. pasaulio salės futbolo čempionatą, o gegužę organizuosime istorinį Europos merginų iki 17 m. čempionatą.

Šiemet Lietuvoje vyksiančio Europos merginų čempionato pristatymas.

Kokios grandys, jūsų nuomone, nefunkcionuoja jaunimo ugdymo procese? Į futbolo mokyklas ateina jauni, novatoriški treneriai, tačiau supertalentų neiškyla, jaunimo rinktinių rezultatai negerėja. Kodėl?

Mano nuomone, ne visi treneriai naudojasi šiuolaikiška jaunimo ugdymo metodika, kuri padėtų kokybiškam jaunojo žaidėjo ugdymui. Turiu pabrėžti, kad pirmiausia ta metodika turi būti įgyvendinama per klubų prizmę.

Pavyzdžiui, akademijose nėra techninių direktorių, kurie paruoštų metodinę medžiagą ir prižiūrėtų trenerių darbą. Turime siekti, kad taip būtų. Todėl ir diegiame klubų sertifikavimą, kuris leis jiems atitikti vadybos, sporto ir infrastruktūros kriterijus bei tinkamai ruošti jaunuosius talentus.

Esame pradėję jaunimo integracijos į profesionalų futbolą projektą ir aktyviai skatiname, kad klubai leistų kuo daugiau pasireikšti jauniesiems Lietuvos talentams. U-21 rinktinė šiais metais turės keturias papildomas stovyklas, kuriose bus ruošiami jaunieji talentai. Verta pabrėžti, kad viena didžiausių šių metų biudžeto dalių yra skirta būtent jaunimo ugdymui.

Ar galima tam tikra Lietuvos futbolo viltimi vadinti emigracijoje gyvenančius jaunuolius, kuriuos kaip gerus futbolininkus galbūt paruoš Anglijos, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių futbolo mokyklos? Kiek federacija domisi tokiais jaunuoliais, ar jų yra?

Neabejojame, kad tai mūsų potencialas. Žinome, kad emigravusiųjų yra nemažai ir užsienyje žaidžia nemažai lietuvių vaikų, jie yra galimi ateities Lietuvos rinktinių nariai. Vykdome skautingo užsienyje projektą, kurį pradėjome praėjusiais metais ir renkame naudingą informaciją apie žaidėjus, juos fiksuojame bei sekame duomenų bazėje. Turėjome kelis futbolininkus, kurie dalyvavo jaunimo rinktinių peržiūrose, ateityje jų turėtų būti daugiau.

Vienintelę pergalę atrankos cikle Lietuvos rinkinė iškovojo namuose nugalėjusi Maltą.

Lietuviai myli futbolą, bet atrodo, kad tai greičiau meilė „Premier“ ar Čempionų lygos futbolui. Ar jums pačiam, per karjerą galbūt ir nemačiusiam daug A lygos futbolo, kaip žiūrovui, įdomu stebėti A lygos rungtynes? Ką įdomaus randate?

Tikrai negalime lyginti Lietuvos futbolo su „Premier“ ar Čempionų lyga, tačiau reikia suprasti, kad prieš trejus metus įkurta Lietuvos futbolo klubų A lygos asociacija jau pažengė į priekį. A lygos produkto sukūrimas užima laiko, o ir klubų pajėgumai nėra tokie, kaip „Premier“ lygos klubų. Vis dėlto faktas, kad klubai keičiasi, turi akademijas, savo veiklos vizijas, nuteikia gerai. Manau, vis daugiau mūsų komandų virsta tikrais bendruomeniniais klubais. Esame išsikėlę tikslą, kad 2019 m. būtų kuo daugiau tikrųjų klubų, kurie tokiais virstų pagal aktyviai vykdomą futbolo klubų sertifikavimo procesą ir remdamiesi gerosiomis užsienio praktikomis.

O mūsų futbolas tampa tikrai įdomus – pernai buvo istoriniai metai, kai „Sūduva“ pirmą kartą triumfavo A lygoje, o „Stumbras“ triumfavo LFF taurėje. Tai įnešė intrigos į A lygos čempionatą ir leidžia suprasti, kad kitiems klubams nėra nieko neįmanomo. Pasikeitęs A lygos formatas taip pat suteikė daugiau stabilumo, bet norėtųsi, kad ateityje daugėtų komandų.

„Sūduvos“ triumfas A lygoje.

Yra nuomonių, kad Lietuva tiesiog per maža šalis dviem stiprioms komandinėms sporto šakoms. Ar sutiktumėte? Šioje šalyje gal tiesiog nėra vietos futbolui?

Nesutikčiau su tokiu teiginiu. Žinome, kad Lietuvoje masiškiausia sporto šaka yra futbolas, bet pagal pasiekiamus rezultatus – krepšinis. Apskritai Lietuvoje sporto federacijoms reikia konkuruoti ne tarpusavyje, o su kitomis Europos sporto šalimis.

 

Tomas Danilevičius apie pasaulio čempionatą:

APIE SIMPATIJAS. „Neturiu komandos, kurią palaikysiu pasaulio čempionate. Tiesiog žiūrėsiu futbolą ir juo grožėsiuosi.“

APIE FAVORITUS. „Vokietijos ir Ispanijos rinktinės. Braziliją taip pat galima laikyti favorite, bet tai labai priklausys nuo to, kaip po traumos atsigaus ir kokios sportinės formos bus Neymaras.“

APIE IŠSIŠOKĖLIUS. „Čempionato atradimai dažniausiai yra sunkiai nuspėjami ir paaiškėja turnyro metu, bet, manau, Lenkijos rinktinė gali būti viena iš turnyro „juodųjų arkliukų“.

Lietuva 2018 m. pasaulio čempionato atrankoje

F grupė

2016 09 04. Lietuva – Slovėnija 2:2

2016 10 08. Škotija – Lietuva 1:1

2016 10 11. Lietuva – Malta 2:0

2016 11 11. Slovakija – Lietuva 4:0

2017 03 26. Anglija – Lietuva 2:0

2017 06 10. Lietuva – Slovakija 1:2

2017 09 01. Lietuva – Škotija 0:3

2017 09 04. Slovėnija – Lietuva 4:0

2017 10 05. Malta – Lietuva 1:1

2017 10 08. Lietuva – Anglija 0:1

Galutinė rikiuotė (vieta, komanda, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai):

1. Anglija    8       2        0        18:3   26

2. Slovakija 6        0        4        17:7   18

3. Škotija    5        3        2        17:12 18

4. Slovėnija 4        3        3        12:7   15

5. Lietuva   1        3        6        7:20   6

6. Malta      0        1        9        3:25   1

Istorija

Lietuvos rinktinė iki Antrojo pasaulinio karo dalyvavo dvejų pasaulio pirmenybių atrankos turnyruose (prieš pirmąjį čempionatą atrankos varžybos apskritai nebuvo rengiamos). Vienintelėse 1934 m. planetos čempionato atrankos rungtynėse lietuviai Kaune pralaimėjo švedams 0:2. Toje pačioje atrankos grupėje dar buvo Estijos komanda, bet estai irgi nusileido švedams, todėl rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolininkų prarado prasmę ir visai nebuvo žaidžiamos.

1938 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre Lietuvos futbolininkai dukart pralaimėjo Latvijos rinktinei 2:4 (Rygoje) ir 1:5 (Kaune). Kitame atrankos etape latviai pralaimėjo austrams, tačiau kelialapį iškovojusi Austrijos rinktinė irgi nevyko į pasaulio čempionatą. Dar iki čempionato Austrijos apskritai neliko pasaulio politiniame žemėlapyje – 1938 m. kovą šią šalį užgrobė fašistinė Vokietija.

Tekstas: Julius Bliūdžius
Nuotraukos: Alfredas Pliadis, „Scanpix“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susiję straipsniai

Užkariauti „Premier“ lygos

Šį sezoną antroje pagal pajėgumą Anglijos lygoje pirmaujantys Volverhamptono „Wanderers“ ruošiasi „Premier“ lygos šturmui. Su didele kinų finansine pagalba bei…

Sekantis straipsnis:

Įnirtingos „Premier“ lygos titulo kovos

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį