Sportinė žūklė – sporto šaka, kurioje vyksta žuvų meškeriojimo varžybos vandens telkinyje žūklės įrankiais. Meškeriojimo varžybas laimi sportininkas arba komanda, per nustatytą laiką pagavę daugiausiai žuvų. Dažniausiai tai lemia žuvų skaičius ir masė.
Sportinė žūklė atsirado 18 a. Anglijoje, ten buvo populiarus lašišų ir upėtakių gaudymas. Nuo 1860 pradėti steigti sportinės žūklės klubai. 1950 metais Juozo Savicko iniciatyva Vilniuje įsteigta spiningo (nuo 1955 m. – sportinės žūklės) sekcija, kuri 1960 tapo Lietuvos sportinės žūklės federacija (LSŽF). 1960 metais įvyko pirmasis Lietuvos sportinės žūklės čempionatas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta poledinės žūklės, meškeriojimo plūdine meškere, žūklės museline meškere, jūrinės žūklės, spiningavimo iš laivelių ir kastingo čempionatai. Mūsų šalyje yra daugiau nei 20 sportinės žūklės klubų, regioninių federacijų ir asociacijų. Narių skaičius viršija 400.
Lietuvos sportinės žūklės atstovai yra pasižymėję ir už mūsų šalies ribų. Mūsiškiai ne kartą vežė apdovanojimus iš įvairiausio rango varžybų. Skambiai Lietuvos žvejų vardas nuskambėjo 2015 metais, kuomet Lietuvos rinktinė Estijoje tapo pasaulio spiningavimo čempione.
„Spiningavimo varžybose laivai aprūpinti kitaip negu pas mėgėjus žvejus. Mes naudojame naujausias technologijas, elektroniką, žuvų ieškiklius, mašalus. Pas vadinamąjį sportininką žvejį dažniausiai atsiranda viskas, kas būna nauja“, – pasakojo daugkartinis Lietuvos spiningavimo varžybų nugalėtojas ir čempioniškos 2015 metų Lietuvos rinktinės narys Sigitas Lukšta.
Lietuvoje spiningautojai gali varžytis šalies spiningautojų lygoje. Ją sudaro keturi etapai. Varžybos vyksta skirtinguose ežeruose, o kiekvienas etapas trunka dvi dienas. Per dieną žvejojama yra 6 valandas.
„Žvejojama yra iš valčių. Valtyse būna po du žmones, o visą komandą sudaro du ekipažai. Varžytis galima ne tik komandinėje rungtyje, bet ir individualioje bei ekipažų įskaitose. Per varžybas reikia sugauti 20 žuvų ir jas pristatyti. Žuvys turi būti gyvos. Tuomet jos yra pasveriamos ir paleidžiamos atgal į vandenį. Laimi tas, kas pagauna daugiausiai žuvies“, – pasakojo S. Lukšta.
Dalyvauti varžybose ir užsiimti spiningavimu gali kiekvienas norintis. Jokių specialių taisyklių nėra, reikia tik laikytis įstatymų – turėti žvejo bilietą, o jei plaukiama su galingesne vandens priemone – ir teises. Turnyruose dažniausiai reikia sumokėti startinį mokestį.
S. Lukšta prisipažįsta, kad 2015 metais iškovotas pasaulio čempionato auksas yra įsimintiniausias karjeros momentas.
„Žinoma, kad labiausiai įsiminė 2015 metai, kai tapome pasaulio čempionais. O šiaip buvo daug įdomių patirčių – Italijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Visur įdomu, ypač ten, kur žuvys išskirtinės“, – aiškino S. Lukšta.
Didelių paslapčių ruošiantis svarbiausioms meškeriojimo varžyboms nėra. S. Lukšta pasakoja, kad didžiausiuose tarptautiniuose renginiuose dvi dienas leidžiama pasitreniruoti. Jei varžybos vyksta netolimoje šalyje, kai kurie sportininkai į jas atvyksta savaite anksčiau, kad galėtų ilgiau pasitreniruoti ant naujo ežero.
„Pagrindinis dalykas – kuo daugiau treniruočių, tuo geresnis rezultatas“, – šypsojosi S. Lukšta.
Spiningavimas – gana brangus malonumas. Kaip teigė patyręs žvejys, pačiam vienam pasiekti didelių rezultatų yra praktiškai neįmanoma, nes vien reikalinga įranga yra labai brangi. Dėl to, norint sėkmingai varžytis su geriausiais pasaulio žvejais, būtina rėmėjų pagalba.
„Galbūt ir įmanoma laimėti be jokio pasiruošimo ir naujos įrangos, bet tam reikia didelės sėkmės. Pradedantiems tikėtis greitų pergalių neverta. Čia viskas ateina su patirtimi, su varžybomis“, – kalbėjo S. Lukšta.
Per spiningavimo varžybas Lietuvoje dažniausiai yra pagaunamos lydekos, ešeriai ir starkiai. Etape upėse dar prisideda salatis. Trumpiau tariant, gaudamos yra visos plėšrios žuvys.
Pirmi du Lietuvos spiningautojų lygos etapai jau įvyko. Trečiasis etapas vyks rugsėjo viduryje Kauno mariose. Dėl koronaviruso pandemijos šiemet neįvyks pasaulio čempionatas Lenkijoje. Dėl to visi geriausi šalies žvejai laimikius medžios gimtinės vandens telkiniuose.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio Sigito Lukštos archyvo
Specialioji bėgimo danga stadionuose – ar prieinama ir mėgėjams?