Dalintis „Su „The Roop“ scenoje pasirodanti M. Praniauskaitė: „Be šokio nesu nieko kito oficialiai dirbusi““

Su „The Roop“ scenoje pasirodanti M. Praniauskaitė: „Be šokio nesu nieko kito oficialiai dirbusi“

„Sportland“ kampanijos „Mano tikslas“ ir „Nike“ prekinio ženklo ambasadorę Miglę Praniauskaitę per pastaruosius metus įsiminė beveik visa Lietuva – tai ta žavinga mergina ir puiki šokėja iš antrąsyk į „Euroviziją“ siunčiamos „The Roop“ komandos. Beje, kadaise dabartinė „Nike“ ambasadorė svajojo būtent apie stilingus šio gamintojo drabužius. Dabar ji svajoja, kad kuo greičiau baigtųsi pandemija ir galėtų atverti savo šokio namų „Fond of Sounds” duris. Tuoj taip ir nutiks, nes Miglės svajonės juk pildosi!

Susitikimą su grupe „The Roop“, su kuriais jau netrukus vyks į Roterdamą atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse, Miglė vadina geriausiu dalyku, nutikusiu pandemijos metu. „Visus metus turėjome daug koncertų, įvairių pasirodymų. Tas labai džiugino ir atitolino liūdnas mintis, padėjo save apgauti, kad niekas nesustojo, gyvenimas tebesitęsia. Toks pozityvas padeda šiuo laikotarpiu. Tikiuosi, šįmet į konkursą išvyksime, niekas jo netikėtai nebeatšauks“, – šypsosi profesionali šokėja ir šokių mokytoja.

Miglė Praniauskaitė. Jurgos Urbonaitės nuotrauka.

Beje, pernai, prieš patekdama į vieną sceną su „The Roop“, ji jautėsi atsidūrusi kryžkelėje, nuo visko pavargusi ir galvojo, kad niekada pati į sceną nebekops – tik mokys šokti kitus. Tą buvo užsiminusi choreografui Marijanui Staniulėnui – tam pačiam, su kuriuo dabar abu šoka, skambant „The Roop“ eurovizinei dainai „Discoteque“.

„Kūrėjai, būna, prieina momentą, kai pasijunta pavargę net nuo savęs, nori permainų. Tačiau kaip tik tada Marijanas pakvietė mane prisijungti prie „The Roop“ ir, galima sakyti, nebeleido nešokti. Dabar nebesvarstau, ar reikia tai mesti – dar noriu džiaugtis ir mėgautis šokiu, – pasakoja šiuo metu „Eurovizijos“ emocijomis gyvenanti Miglė. – Labai džiaugiuosi, kad viskas taip susiklostė, „The Roop“ muzikantai yra nuostabūs, esu be galo laiminga ir dėkinga, kad su jais galiu būti ant scenos.“

Dmitrijaus Radlinsko nuotrauka

Miglės kelias į šokio pasaulį prasidėjo gimtajame Kupiškyje, kur augo ir baigė mokyklą. „Šokanti šeimoje aš viena. Nors Ispanijoje gyvenantis mano brolis Marius irgi užsiima menine veikla. Jis yra aktorius, tad ir dainuoja, ir groja, ir, aišku, pašoka. Esame kartu su juo vykę į įvairius seminarus, kūrybines dirbtuves, nors šokis nėra pagrindinė jo veikla“, – pasakoja Miglė. Tuo, kad šokis taps jos gyvenimu, kad jį studijuos ir taps profesionale, ji žinojo jau nuo aštuntos ar devintos klasės. Choreografinis debiutas, pamena, įvyko dar penktoje klasėje: „Kartu su drauge lankėme šokių būrelį, tad abi drauge ir sukūrėme pirmąjį šokį. Daugelį judesių atsimenu, nes jų ir nebuvo daug. Dabar kartais per radiją išgirdus dainą, pagal kurią tada šokome, užplūsta ir nostalgija, ir juokas. Kadangi tada dar nemokėjau redaguoti muzikos, šokome tą patį per tą patį visą dainą „Freestyler“, o ji – maždaug penkių minučių, žiūrovams turėjo būti nuobodu. Bet tais laikais, manau, viskas gerai atrodė.“

Monikos Sėdžiūtės nuotrauka

Edukologijos universitete Vilniuje ji studijavo šokio edukologiją ir jau nuo pirmo kurso kibo į mokytojos duoną – pradėjo dirbti įvairiose studijose. Laikui bėgant daugėjo patirties, noro, savų vizijų. Viena jų – Miglės šokio namai „Fond of Sounds” kovo 13-ąją mini veiklos dešimtmetį. Ne karantino metu čia užsiėmimus lanko margiausia publika nuo vaikų iki suaugusiųjų.

Mokytoja ilgai nesiryžo į pamokas kviestis mažųjų: „Anksčiau dirbau tik su paaugliais ir su suaugusiais, nes vis dvejojau, ar sugebėsiu su visai mažiukais. Man tai vis atrodydavo labai didelė atsakomybė, nes kai kuriems jų būčiau pirmoji mokytoja, o ji dažnai būna labai svarbi. Nenorėjau netyčia jų sugadinti, kažko ne taip išmokyti. Gal tik po kokių šešerių mokytojavimo metų išdrįsau imtis mažiukų grupių ir, turiu pripažinti, kad jie perduoda dagiausiai pačios mieliausios ir šilčiausios energijos.“

Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje Miglė dėsto būsimiems profesionalams – šiuolaikinio šokio ir baleto specialybių moksleiviams. Juos moko šiuolaikinio šokio. „Jokio kito darbo išskyrus šokius oficialiai ir nesu dirbusi. Šokis – taip pat ir mano pomėgis, o ir kiti laisvalaikio užsiėmimai su juo susiję: domiuosi muzikos kūrimu, videomontažu. Kiti mano pomėgiai – kelionės, knygos“, – pasakoja ji.

Kadangi įprastu metu dirba daug, jos darbo drabužiai – sportiniai. „Man labai svarbu, kad rūbai būtų gražūs, patogūs, patvarūs. Daugiausia dėmesio kreipiu į drabužio kokybę. Tokius randu tarp „Nike“ ir „Adidas“. Paauglystėje buvo toks laikotarpis, kai būtinai norėjau ko nors iš „Nike“, nes žavėjausi Alžyro aktore bei šokėja Sofia Boutella, kuri kaip tik reklamavo „Nike“ gaminius. Ji mane tuo laiku įkvėpė kaip šokėja, atsimenu, taupydavau pinigus, kad galėčiau nusipirkti kažką panašaus ir būti kaip Sofia“, – juokiasi Miglė, dabar pati tapusi „Nike“ ambasadore.

Po darbo sportinių drabužių vilkėti ji nebenori: „Kai reikia pasipuošti, tą daryti mėgstu, o kasdien renkuosi klasikinį stilių, persipynusį su urban. Oversize švarkas, džinsai ir „Nike“ kedukai – turiu kelias poras gražių ir mėgiamų. Man patinka laisvalaikio, miesto mada su klasikos detale“, – šypsosi iš televizorių ekranų puikiai pažįstama šokėja.

Tekstas: Laimos Stundžaitės
Nuotraukos: Sportland

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Lietuvos ėjikų laimikis – du olimpiniai kelialapiai ir šalies rekordas

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį