Dalintis „Sudie, trasos! Tegyvuoja slidinėjimas bekele!“

Sudie, trasos! Tegyvuoja slidinėjimas bekele!

Nuolatiniai slidinėjimo kurortų kalnuose lankytojai kartais pajunta, kad iš šio puikaus laisvalaikio leidimo norėtų kažko daugiau. Daugiau laisvės ir mažiau žmonių. Daugiau gamtos ir mažiau technikos. Daugiau įspūdžių ir mažiau karšto vyno. Bene geriausias būdas patirti kažką naujo – išbandyti freeride arba slidinėjimą bekele. Kalbamės apie šį pomėgį su kelionių organizatoriaus „Hi mouintains“ direktoriumi ir kelionių vadovu Karoliu Mažuliu.

Papasakok, kaip slidinėjimas atėjo į tavo gyvenimą?

Snieglente čiuožiu nuo 13 metų. Maždaug tuo metu Lietuva išrado akmenį. Iš pat pradžių su draugais stengėmės atkartoti užsienyje matytus triukus. Dalyvavau varžybose, vaikas guminiais sąnariais, bet kartu buvau labai kietas – man toks derinys labai patiko! Taip nutiko, kad gyvenimas vienaip ar kitaip buvo susijęs su snieglentėmis: iš pradžių sportininkas, vėlau instruktorius, dar vėliau ėmiausi verslo ir atidariau ekstremalaus sporto prekių parduotuvę, o dabar turiu slidinėjimo kelionių įmonę “Hi Mountains”. Taip pavyko meilę žiemos sportui galutinai paversti gyvenimu.

Kaip šovė į galvą imti slidinėti bekele?

Sakyčiau tai atėjo savaime. Pirmą kartą, kuomet teko patirti gilų sniegą, freeride ženklu pažymėtus šlaitus, pajutau laisvę ir zoną, kurioje tobulėjimui ribų nėra. Kiek vėliau pastebėjau, kad mintys sukasi tik apie kopimą į aukštesnę viršunę ir galimybę nusileisti nuo jos tą vieną vienintelį kartą.

Ar tai labai pavojinga?

Statistiškai šis sportas yra pavojingesnis už plaukimą baidare, bet mažiau pavojingas už laipiojimą uolomis. Didžiausią pavojų freeriding’e kelia sniego lavinos, jos kasmet pražudo daug alpinistų, slidininkų, turistų, todėl prieš leidžiantis į tokį nuotykį būtina gerai pažinti gamtą ir išugdyti discipliną. Tai patirties sportas. Sniego lavinos vietos prasme kyla dažniausiai ten pat, bet sudėtinga pasakyti, kada jos sugalvos judėti. Ar slidininkui užvažiavus ant silpnosios zonos sniegas laikysis ar slinksis, priklauso nuo sniego sluoksnio storumo, jo kokybės, drėgnumo, nuo temperatūros svyravimų, šlaito statumo ir daugelio kitų faktorių. Norint slidinėti už trasų būtina išklausyti lavinų kursus ir turėti su savimi asmeninės saugos įrangą – transiverius, sniego kastuvus, sniego zondus. Dar geriau į tokius nusileidimus leistis kartu su vietiniais freeride instruktoriais. Jie gerai pažįsta vietas ir pavojus tuose perimetruose.

Jeigu žmogus užsimanytų išbandyti freeride slidinėjimą, koks turėtų būti jo, kaip slidininko, lygis?

Slidinėjimo technika paruoštose trasose ir puriame sniege gerokai skiriasi, todėl net patyrusiam trasų nindzei prireikia laiko persiorientuoti, persijungti į kitą režimą. Su gerais įgūdžiais dažnai užtenka vienos-dviejų dienų treniruotės šalia trasų prieš leidžiantis ieškoti didesnių nuotykių į laukymes. Mažiau pažengę turėtų atsakingai treniruotis ilgesnį laiką, priprasti prie platesnių slidžių, stovėsenos ir daug kitų pasikeitimų. Pradedantiesiems rekomenduojame blaiviai vertinti riziką ir pirmiau gerai išmokti valdyti lentą ar slides ant trasų. Be to, tai yra sportas, kuriame reikalingas itin stiprus fizinis pasirengimas. Kūnas puriame sniege išnaudojamas visu šimtu procentų.

Kur geriausia freeride slidinėjimą išbandyti vasario ir kovo mėnesiais?

Mūsų mylimiausia freeride ir backcountry slidinėjimo vieta šiuo metu yra Gruzija. Kaukazas dosnus sniego, yra tenkinanti paslaugų kokybė, daug įvairaus lygio maršrutų ir palyginti nebrangūs pasikėlimai sraigtasparniu. Europoje tam gerai pasirengę populiarūs Austrijos St. Anton ir Arlberg kurortai, Šveicarijos Chamonix kurorte vyksta pasaulio Freeride čempionatas. Mes su “Hi Mountains” kompanija nuolat ieškom naujų vietų slidinėti ir jau kitam sezonui pristatysime freeride slidinėjimą Irane ir Japonijoje, žvalgomės Kanadoje.

Kokie didžiausi nuotykiai, kuriozai nutiko užsiimant šia veikla?

Buvo sniego tikrąja prasme iki kaklo, buvo prakaito, buvo ašarų ir laimingai pasibaigusių lavinų. Kuriozus stengiamės sumažinti iki minimumo ir palikti juos vakarams prie židinio.

Ar tokios kelionės yra žymiai brangesnės už įprastas keliones į slidinėjimo kurortus?

Tokiose kelionėse papildomai kainuoja specialios slidinėjimo įrangos ir asmeninės saugos įrangos nuoma, privalomi sertifikuoti lavinų instruktažai. Taigi, šiek tiek brangiau, bet vakarais miegame tokiame pačiame viešbutyje kaip daugelis kurortų lankytojų, valgome tokį patį maistą, taigi pabrangimą pavadinčiau neesminiu, nes norime, kad mūsų padedami kuo daugiau lietuvių išbandytų šį džiaugsmą.

Ką patartum abejojantiems, kad šie priimtų sprendimą išbandyti šį ekstremalų laisvalaikį?

Patarčiau neabejoti. Daug didelių gyvenimo džiaugsmų yra už mūsų komforto ribų. Daug išbandžiusių man sakė, jog tai buvo geriausias jausmas jų gyvenime.

Tekstas: Sportland Magazine
Nuotraukos: Rūstusis Brokolis (Vadim Kozorez)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Festivalis grąžino žiemą

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį