„Ko gero, tik norėjo pabrėžti sutapimą, kad netikėtai iššoviau, kaip ir Rūta Meilutytė Londone“, – sulaukto palyginimo su garsiausia Lietuvos olimpiete kuklinasi Darius Labanauskas, geriausias šalies smiginio meistras. Ši pavardė Lietuvos žiniasklaidoje ėmė mirgėti gruodį, kai mažai kam žinomas debiutantas iš Baltijos šalies pasaulio smiginio pirmenybėse Anglijoje nukovė daugkartinį čempioną.
Dariui tai buvo penktasis pasaulio čempionatas, įskaitant skirtingų organizacijų varžybas, ir, kaip pats sako, situacija arti standartinės. Bet tai buvo debiutas prestižiniame PDC („The Professional Darts Corporation“) pasaulio čempionate, į kurį iki tol joks lietuvis nebuvo įkėlęs kojos.
Ypač nestandartinį D. Labanausko pasirodymą padarė sensacinga pergalė prieš olandą Raymondą van Berneveldą, penkiskart pasaulio čempioną. Darius suklupo trečiajame etape, bet užsitikrino 25 tūkst. svarų čekį, pateko tarp 32 stipriausiųjų ir atkreipė viso smiginio pasaulio dėmesį į trispalvę šalia savo pavardės.
Ar ši vieno žmogaus sėkmės istorija gali tapti impulsu visai sporto šakai Lietuvoje?
99+ žinutės ir šuolis į medijas
Interviu keturiems TV kanalams ir tokiems žiniasklaidos grandams, kaip BBC. Arba skambutis iš Hjustone, JAV, transliuojančios radijo stoties. „Draugai iš Olandijos sakė, kad šioje šalyje sukūriau dienos naujieną“, – prasitaria D.Labanauskas. Ir, žinoma, Lietuvos žiniasklaidos dėmesys.
Kauno rajono mėnesio žmogus, pavardė kryžiažodyje ar susijęs klausimas TV žaidime – mažos, bet malonios dėmesio apraiškos, pasipylusios po sensacijos Londone. Darius sako, kad interviu užsienio žiniasklaidai po svarbesnių varžybų dalydavęs ir anksčiau, tačiau susidomėjimas tėvynėje gerokai šoktelėjo.
„Lietuvoje išties buvo šuolis į medijas“, – šypteli Darius, sulaukęs milžiniško žmonių palaikymo. „Iškart po pergalės prieš R.van Berneveldą „mesendžeryje“ radau 99+ žinučių – anksčiau niekad nėra taip buvę. Rašė ir nepažįstami žmonės“, – atskleidžia sportininkas.
Pats D. Labanauskas, vedantis treniruotes Garliavoje, tikina, kad po sensacingos pergalės susidomėjusiųjų smiginiu sulaukė daugiau. „Tai turbūt didžiausias impulsas, kokį yra gavusi mūsų sporto šaka“, – pripažįsta Darius.
Kaip sako Donatas Matijoška, Lietuvos „Darts“ sporto federacijos (LDSF) prezidentas, D. Labanausko pasirodymas 2018 m. pasaulio čempionate pridėjo smiginiui žinomumo tarp paprastų žmonių. Kitaip tariant, lietuviai Dariaus dėka atkreipė dėmesį į šią sporto šaką, o prie to smarkiai prisidėjo ir tai, kad varžybos bei D. Labanausko žaidimas Londone buvo transliuojamas ir Lietuvoje.
„Po čempionato tiek federacija, tiek atskiri klubai sulaukė didesnio susidomėjimo, daugiau lankytojų. Atsirado naujų veidų klubuose“, – sako D. Matijoška. Tai nereiškia, kad visi naujokai jau registruojasi varžyboms, bet ir čia LDSF jaučia sujudimą: 2018 m. reitingo varžybose iš viso dalyvavo 190 sportininkų, įskaitant moteris, o 2019-aisiais šis skaičius jau viršijo 210.
Kas kitas pateks į elitą?
Kokie tolesni lietuvių šansai tarptautinėje smiginio arenoje? Ar galima tikėtis antro ar trečio lietuvio, prasibrovusio į elitinį lygį, šalia D. Labanausko?
„Darius – kol kas vienintelis profesionalus smiginio žaidėjas Lietuvoje, to nepaneigsi, – pripažįsta LDSF vadovas ir atskleidžia pagrindinį to kliuvinį. – Reikia pasiryžimo. Turime neblogų žaidėjų, bet reikalingas pačių žaidėjų ryžtas atsisakyti pagrindinio darbo ir užsiimti tik smiginiu, nes tam, kad pasiektum rezultatų, reikia nuolat važinėti į varžybas ir atsidėti tik sportui, o ne užsiimti smiginiu šalia darbo.“
Beje, pats D. Labanauskas į smiginį profesionaliai pradėjo žiūrėti per garsiąją 2009-ųjų ekonominę krizę, kai netekęs darbo turėjo ieškoti finansinių išeičių. Tuomet hobį ir pavertė pagrindine veikla.
Tiek D. Labanauskas, tiek D. Matijoška išskiria vieną žmogų, kuris artimiausiu metu galėtų prasibrauti į elitą – prieniškį Mindaugą Barauską.
„Mindaugas yra tas žmogus, kuris linksta į profesionalumą, nori savo ateitį sieti su smiginiu ir turi potencialo panašių rezultatų pasiekti. Šiandien minėčiau tik jį kaip potencialų žaidėją atsistoti šalia Dariaus, patekusio į smiginio elitą“, – sako D. Matijoška.
M. Barauskas yra Dariaus treniruočių partneris ir porininkas dvejetų varžybose. Jis taip pat dalyvavo atrankoje į 2018 m. PDC pasaulio čempionatą, bet neprasimušė.
„Dažniausiai laimiu, bet būna įtemptų kovų. Visi stengiasi, – diplomatiškai apie konkurenciją Lietuvoje atsako D. Labanauskas. – Lietuvoje dauguma žaidėjų tiesiog ateina smagiai praleisti laiko, jiems rezultatai – ne pirmoje vietoje. Bet norint patekti į aukščiausią lygį mėgėjiško požiūrio neužtenka, reikia žymiai daugiau pastangų“, – tikina D. Labanauskas, turintis dvejų metų sutartį su PDC. Tokių žaidėjų pasaulyje – 128.
„Lietuvoje žaidžiančių yra nemažai, bet įvertinti, ką jie gali, būtų galima tik sudalyvavus varžybose už Baltijos šalių ribų“, – tikina D. Labanauskas.
Ar Dariaus pavyzdys gali įkvėpti ir paskatinti kitus žaidėjus, kaip sako D. Matijoška, atsidėti tik smiginiui?
„Kodėl gi ne? Žinoma, tikimės, kad atsiras ne vienas ir ne du, kurie pasiryš siekti profesionalo karjeros. Ypač jaunimui, kuris stebi Darių, tai gera paskata. Gal ne iš karto, bet, manau, atsiras ir daugiau profesionalių žaidėjų, bandančių pasiekti panašius tikslus. Bet, aišku, šis Dariaus pasiekimas labiausiai motyvavo Mindaugą“, – sako LDSF vadovas.
Nauji rėmėjai? Kol kas – ne
Iškilę vardai sporto federacijoms paprastai palengvina rėmėjų paieškas. Tačiau šiuo atveju D. Matijoška užsimena apie meškos paslaugą, kurią Lietuvos smiginiui padarė Dariaus šuolis į profesionalų gretas – pasirašęs sutartį su PDC D. Labanauskas privalėjo atsiriboti nuo Lietuvos rinktinės.
„Taip, galima sakyti, kad Darius atstovauja Lietuvai, bet kaip žmogus, o ne LDSF atstovas. Tapęs profesionalu ir pasirašęs sutartį su PDC jis negali dalyvauti varžybose, kurias organizuoja WDF („World Darts Federation“). Taigi Lietuvos rinktinė, Dariui tapus profesionalu, netgi susilpnėjo, nes Dariaus sutartis neleidžia jai atstovauti“, – paaiškina D. Matijoška.
D. Labanauskas netgi negali dalyvauti varžybose, kurias rodo sutarties su PDC neturintis transliuotojas, o gruodį LDSF pasirašė naują sutartį su internetine televizija dėl svarbiausių Lietuvoje vykstančių varžybų transliacijų.
Taigi, pasak D. Matijoškos, lietuvio benefisas Londone, ko gero, palengvins rėmėjų paieškas pačiam D. Labanauskui, o ne federacijai. „Kalbinami potencialūs rėmėjai dabar visai kitaip šneka, nes jau žino, kas yra smiginis. Bet ženklaus palengvėjimo kol kas nejaučiame“, – sako organizacijos vadovas.
Siekia olimpinio statuso
D. Matijoška džiaugiasi, kad šiandien jau mažai kam tenka įrodinėti, jog smiginis – rimta sporto šaka: „Anksčiau jautėme, kad smiginis Lietuvoje laikomas laisvalaikio ar barų žaidimu, bet tas požiūris nyksta. Jei smiginis yra įtrauktas į mokyklų kūno kultūros programą kaip pamoka, stereotipizuoti, kad tai tik pramoga, o ne sportas – negalima. Juolab kad WDF siekia, jog smiginis taptų olimpine sporto šaka.“
Vakarų Europoje žiūrovai per smiginio varžybas sukuria ypatingą, nedidelę fiestą primenančią atmosferą su nuotaikingais plakatais ir netgi kaukėmis. Žiūrovų susirenka iki keliolikos tūkstančių. Štai pernai per PDC „Masters“ varžybas Gelzenkirchene, Vokietijoje, buvo užfiksuotas lankomumo rekordas – 20 210 žiūrovų.
Lietuvoje varžybos kol kas vyksta tik tarp savų ir atsitiktinių žiūrovų. D. Matijoška sako, kad šiuo metu pagrindinis LDSF noras – sudominti žmones smiginio varžybų transliacijomis. „Dabar norėtume, kad mus labiau pamatytų per transliacijas, nes iki šiol mūsų visai nematė. Šiuo metu taip norime eiti į viešumą. Tam, kad žiūrovai ateitų, reikia tam tikro lygio varžybų, kurių Lietuvoje neturime“, – sako D. Matijoška.
LDSF varžybos nevyksta arenose ar sporto salėse, ir tai, pasak vadovo, daroma sąmoningai: „Mes ieškome erdvių, pavyzdžiui, viešbučiuose ar prekybos centruose, kad praeidami atsitiktiniai žmonės pamatytų smiginį. Kad žiūrovai sąmoningai pradėtų eiti į varžybas, mums reikia ne vieno Dariaus, o dešimties tokių kaip jis.“
Darius Labanauskas prieš Raymondą van Barneveldą:
Tekstas: Julius Bliūdžius
Nuotraukos: „Scanpix“
Granados naujokų žygis Ispanijos futbole