Dalintis „Vilniuje – 32-asis Europos tradicinio karate čempionatas“

Vilniuje – 32-asis Europos tradicinio karate čempionatas

Šį savaitgalį, spalio 17-18 dienomis, Vilniaus „Siemens“ arenoje vyks XXXII Europos tradicinio karate čempionatas. Kartu vyks ir Europos vaikų taurės varžybos. Iš viso čempionate dalyvaus apie 600 įvairaus amžiaus sportininkų iš 15 valstybių. Dėl vaikų taurės kovos 5-13 metų vaikai, o Europos čempionate vyks jaunučių (14–15 m.), jaunių (16–17 m.), jaunimo (18–20 m.) ir suaugusiųjų varžybos.
Apie čempionatą ir mūsų sportininkų tikslus kalbame su Lietuvos tradicinio karate asociacijos atstove ryšiams su visuomene Vaida Račiūnaite.

Lietuva ne pirmą kartą organizuoja aukščiausio lygio tradicinio karate čempionatus. Kas lėmė, kad šios sporto šakos Tarptautinė ir Europos federacijos taip pasitiki mūsų šalimi?

Tradicinio karate Europos čempionatas rengiamas Lietuvoje antrą kartą – 2003 m. ir dabar 2015 m. 2008 m. vyko pasaulio tradicinio karate čempionatas. Tai, kad čempionatas rengiamas mūsų šalyje vėl, lėmė daug dalykų: praėję renginiai labai gerai nuskambėjo tarptautinėje arenoje, pasaulio čempionatas buvo įvardintas kaip geriausiai suorganizuotas pasaulio čempionatas iki 2008 m. Kita svarbi priežastis – tai Giedriaus Dranevičiaus reputacija ir autoritetas pasaulinėje tradicinio karate federacijoje. Nemažai įtakos tokiam tarptautinės bendruomenės pasitikėjimui turi ir Lietuvos sportininkų aukštas techninis lygis, kurį akylai seka ir licenzijuoja LTKA. Taip pat svarbi aktyvi LTKA veikla tarptautinėje arenoje: seminarų, stovyklų organizavimas, dalyvavimas varžybose. Kad mūsų meistrų lygis yra vertinamas, rodo ir tai, jog prieš šį Europos čempionatą pasaulinės tradicinio karate federacijos techninis komitetas paskyrė LTKA prezidentą G. Dranevičių vesti tarptautinės klasės teisėjams žinių pagilinimo kursą.

Kuo skiriasi tradicinis karate nuo kitų karate stilių, kuriuose Lietuvos sportininkai irgi yra stiprūs?

Stiliai… čia sudėtingas klausimas. Norint į jį atsakyti, pirma reikia suvokti, kas yra stilius, nes žmonės to suvokimo dar stokoja: vieni sako, – mūsų kontaktinis stilius, kiti, – nekontaktinis , kas iš esmės yra visiškas nesusipratimas. Stilius – tai tik savita edukacijos forma. Taip, kaip kiekviena mokykla ar universitetas dirba pagal Švietimo ministerijos programą, siekia nustatytų tikslų, tačiau turi savitą mokymo braižą, kuris gali šiek tiek skirtis nuo kitų įstaigų, taip turėtų būti ir karate pasaulyje – kiekvienas mokytojas, kiekvienas klubas siekdamas to paties tikslo turi savo darbo ir treniruočių specifiką, tačiau negali nukrypti nuo tikslo ir privalo teisingai suformuluoti uždavinius. Tačiau yra kaip yra: kuomet tikslas neaiškus, tuomet uždaviniai formuluojami neteisingai ir dėl to mes turime aibę karate stilių, kurie labai toli nutolę nuo pačio karate esmės tiek techninėje plotmėje, tiek filosofijoje.

Kada pametame esmę ir nesuvokiame, kam iš tiesų karate do tarnauja, tuomet susikoncentruojame į visiškai nesvarbius, išorinius dalykus ar išorinių skirtumų ieškojimus – kontaktinis ar ne kontaktinis, – nors tai yra tik sporto taisyklių klausimas, absoliučiai neturintis nieko bendro su karate stiliais. Vieni renkasi kelią žaloti vieni kitus sporto varžybų metu, nors garsiai deklaruoja, kad sportas – sveikata, kiti studijuoja savigynos meną, suvokdami jo esmę, susiformuodami puikius savigynos įgūdžius ir jėgą, tačiau sporto varžybų metu varžosi demonstruodami meistriškumą, nežaloja nei savęs, nei kitų. Tad skirtumas tik toks, o pasirinkimas kiekvieno asmeninis, laisvas ir gerbtinas. Svarbiausias dalykas yra suvokti karate esmę ir kam iš tiesų šis savigynos menas tarnauja.

Tradicinis karate do – originalus Budo kovos menas, kuris pabrėžiant jo autentiškumą ir atsiribojant nuo “smūgio – spyrio” sportais virtusių gausybės šiuolaikinių „karate ” stilių, šiandien vadinamas tradiciniu karate do. Tradicinis karate do sujungia Okinavos beginklės savigynos sistemą “Tode” su japonų Budo filosofija, kurios aukščiausias tikslas – visapusiškai tobula asmenybė, sugebanti pergalę pasiekti be kovos. Tai ypatingai veiksminga savigynos sistema, leidžianti mažesniam įveikti didesnį, lėtesniam – greitesnį, kas atsispindi ir sporto varžybose. Tradicinio karate sporto varžybose nėra jokių svorio kategorijų, nes jos savo esme prieštarauja pagrindinei savigynos idėjai – gatvėje priešininkų nepasirinksi. Tradicinis karate do nėra stilius, tai atvira platforma visiems originaliems ir seniems karate stiliams, kurioje laukiamas kiekvienas, kuris praktikuoja savo karate stilių remdamasis nustatytais kriterijais, Budo filosofija ir suvokia, kokius tikslus šis menas leidžia pasiekti. Tą patį karate stilių kiekvienas individas gali praktikuoti kaip “smūgio – spyrio” sportą arba kaip savigynos meną, padedantį asmenybei visapusiškai tobulėti. Tradicinis karate do saugo senąjį originalų karate meną bei esminius jo principus ir perduoda jį ateitiems kartoms.

Grįžkime prie čempionato. Kiek Lietuvos sportininkų jame dalyvaus ir kokie keliami tikslai?

Lietuvai namie vyksiančiame čempionate atstovaus per 150 sportininkų. Suaugusiųjų varžybose mūsų šalies garbę turėtų ginti 9 sportininkai – 3 moterys ir 6 vyrai: Konstancija Ambrazaitė, Justė Baltrušaitytė, Ugnė Kvedytė, Vadimas Akimovas, Darius Balčiūnas, Paulius Čereška, Paulius Mackonis, Norbertas Motiejūnas ir Modestas Tursa. Kol kas klausimų kyla dėl N. Motiejūno, nes šis sportininkas neseniai patyrė trauma.

Sunku prognozuoti, bet tikiuosi, kad mūsų sportininkai kovos dėl 4-5 medalių. Vyrai gali grumtis dėl komandinės kumitė rungties apdovanojimų, V. Akimovo kata bus prie geresnių, merginos komandinės katos rungtyje taip pat gali prasimušti į ketvertuką. Turime talentingų sportininkų, tačiau tai yra sportas, niekada negali iš anksto nuspėti, kaip seksis.

Kas yra pagrindiniai Lietuvos sportininkų varžovai?

Pagrindiniai pretendentai į didžiausią apdovanojimų skaičių, tradiciškai, Senajame žemyne yra lenkai. Jų delegacija bus ir gausi, ir gerai parengta. Pastaraisiais metais sustiprėjo čekai. Jie daug dirba, deda daug pastangų ir finansų. Kaip visada, kovingu charakteriu ir geru pasirengimu pasižymi ukrainiečiai. Bus įdomu.

Renginys vyks “Siemens” arenoje. Ambicinga. Nebijote, kad žiūrovų bus mažiau nei dalyvių?

Lietuvoje karate yra labai populiarus, šis sportas turi daug gerbėjų ir juo užsiimančių žmonių. Manau, norinčių pamatyti geriausius Europos sportininkus netrūks. Kviečiame visus karate neabejingus žmones atvykti ir palaikyti Lietuvos sportininkus.

Ačiū už pokalbį.

Tekstas: SPORTLAND MAGAZINE
Nuotraukos: organizatorių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Sporto kino vakarai

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį