Alternatyvus futbolo klubas, arba tiesiog AFK, kartu su žvaigždiškais „Prelegentais“ ir minia triukšmingų sirgalių garsėjančia pankiška „Vova“, ko gero, yra vienas ryškiausių reiškinių Sekmadienio futbolo lygos (SFL) istorijoje.
Pradžia – Kalnų parke
Apetitas kyla bevalgant. Šią frazę kalbėdamas apie artimiausius komandos, kuri šiame sezone iškovojo teisę žaisti SFL A divizione, arba penktoje pagal pajėgumą šalies futbolo lygoje, tikslus pamini treneris Edvardas Čyvas.
„Prieš dvejus metus sukūriau klubo penkerių metų veiklos planą. Per pirmuosius dvejus mes iš septintos lygos pakilome į penktąją, čia šiemet užėmėme antrąją vietą ir kitąmet žaisime ketvirtojoje lygoje. Dabartinės mūsų ambicijos siekia trečią lygą, kuri yra aukščiausias Vilniaus regiono futbolo divizionas. Aukštesniuose futbolas faktiškai siekia profesionalų lygį, ten visai kita situacija, kita istorija“, – kalbėjo E. Čyvas, menantis laikus, kai klubas pradėjo veiklą.
Maždaug 2004-aisiais buvęs žurnalistas ir pramogų verslo atstovas Vytautas Juozapavičius-Zenka, kuris Vilniaus Kalnų parke sekmadieniais lakstė po futbolo aikštę su „Prelegentais“, nusprendė, kad pramogos atsisakyti nenori, bet mieliau tai darytų su kita kompanija.
Tarp pirmųjų į treniruotes V. Juozapavičiaus pakviestų draugų buvo ir E. Čyvas, ir Svaras. Būtent šis trejetas kartu su dar dviem bendraminčiais 2007 metais įkūrė klubą ir pavadino AFK „Zybajazz“ – šio žodžio nereikėtų skaityti nuo pabaigos.
„Terminą „alternatyvus“ pasiūlė Svaras, – prisiminė E. Čyvas. – Tais laikais visi žaidė, kad laimėtų, o mes nusprendėme, kad turėtume tai daryti savo malonumui, todėl buvome kitokie.“
Kai per vieną pirmųjų savo sezonų Sekmadienio lygoje „Zybajazz“ pralaimėjo 11-a iš 12-os iš eilės žaistų rungtynių, anot E. Čyvo, padėtis pasikeitė: „Suformulavome sau taip: žaidžiame savo malonumui, bet kai tiek kartų pralaimi, malonumas tampa sąlyginis.“ Čempionatą komanda taip pat baigė pralaimėjimu ir kelione į žemesnį divizioną, o per sezono uždarymą autoironiškai dainavo Marijaus Mikutavičiaus dainą „Pakeliui namo“.
Žvaigždės ir legionieriai
Liaudansko AFK kolektyve nebėra – dabar jį galima matyti čiuožiantį ledo ritulio komandoje „Hockey Punks“, jis buvo vienas iš dvasinių lyderių, kai klubas dar tik kūrėsi. Į stadioną „G&G Sindikato“ narys per AFK rungtynes irgi nebeužsuka, bet palaiko jį socialiniuose tinkluose, o klubas savo krikštatėvio, kaip jį vadina E. Čyvas, nepamiršta: kiekvieną kartą, kai komanda keičia aprangą, komplektas gaminamas ir Svarui.
„Kitais metais klubas švęs dešimties metų jubiliejų. Norėtume surengti šventę, kurioje greta futbolo gal būtų ir koncertas. Pakviestume Svarą, kad normaliai parepuotų, gal ir Psichą, kuris buvo komandos rekordininkas pagal gautas raudonas korteles, – iš Olandijos namo trumpam ištrauktume“, – ateities planais dalijosi AFK treneris.
„Suformulavome sau taip: žaidžiame savo malonumui, bet kai pralaimi tiek, malonumas tampa sąlyginis”.
Komandoje kažkada yra žaidęs ir legendinio Lietuvos futbolo trenerio Benjamino Zelkevičiaus sūnus Benjaminas, o pirmasis legionierius buvo 1996-aisiais žuvusio pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo sūnus Degis Dudajevas.
„Jis su mumis žaidė, kol nesusidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis, – prisiminė E. Čyvas. – Užsieniečių ir dabar ateina – mums svarbu, kad jie pas mus jaustųsi gerai, jei, aišku, žaidimo lygis tinka komandai.“
Pavyzdys – Stanley Uzoigwe iš Nigerijos. Keliose mėgėjų komandose bandęs įsitvirtinti, bet nepritapęs 23 metų afrikietis AFK tapo vienu puolimo lyderių – pagal statistiką šiemet jis pasiekė arti dviejų dešimčių įvarčių. Be S. Uzoigwe, klubas šį sezoną turi dar du užsieniečius – muzikanto Sezzy brolį turką Sercaną Sayliką ir kataloną Sergi Domínguezą, šis komandoje žaidžia kone nuo jos įkūrimo.
Rinktinės gerbėjai
E. Čyvas su bendraminčiais stengiasi, kad klube gerai jaustųsi ir lietuviai. „Be to, kad žaidžiame futbolą, norime įrodyti, kad esame stipri bendruomenė. Klubas dalyvauja įvairiuose projektuose. Kai kurie susiję su futbolu, kai kurie – ne“, – kalbėjo treneris.
Namuose rungtynes AFK žaidžia LFF stadione. „Pavyko rasti bendrą kalbą su Lietuvos futbolo federacija. Pasirinkome win-win situaciją: jie nebrangiai išnuomoja stadioną – mums gerai, mes kaskart garantuojame bent 30 sirgalių tribūnose per rinktinės rungtynes – gerai jiems. Gerai ir Sekmadienio lygai, kai jos komandos žaidžia reprezentaciniame šalies stadione“, – skaičiavo E. Čyvas.
Ar apie rinktinę aktyviai palaikančią sirgalių grupę žino nacionalinės komandos žaidėjai? „Kai kurie – taip, – sakė AFK treneris. – Gražiai draugaujame su Vykintu Slivka, jis net mūsų rungtynes žiūrėjo. Tada apvilkome jį klubo džemperiu, nufotografavome ir internete paskleidėme antį, kad turbūt pasirašysime kontraktą.“
Laikai, kai buvo pralaimima savo malonumui, praėjo. Trisdešimt dvejų E. Čyvas nebesiveržia į aikštę, ieško metodinės medžiagos internete, semiasi patirties tokių autoritetų kaip Aurelijus Skarbalius rengiamuose seminaruose ir žiūrėdamas stipriausių šalies komandų treniruotes. Dauguma klubo veteranų mankština kojas SFL veteranų čempionate atstovaudami „Zybajazz“.
Nedaugelis SFL komandų rengia treniruotes – dažniausiai tik žaidžia. AFK pratybose laiko skiriama ir darbui be kamuolio, ir konkretiems elementams šlifuoti. „Žmonės įprastai sako: sumokėjau pinigus, todėl noriu tik spardyti kamuolį. Mes pasistengėme viską apversti – ieškome rėmėjų, kurie padengia starto mokesčio, aprangos gamybos išlaidas. Futbolininkams lieka dirbti ir nesiskųsti“, – sako E. Čyvas.
Dauguma nesiskundžia. Matyt, ir jiems apetitas kyla bevalgant.
[alert color=”violet”]Įdomybė:
Kalnų parko stadione stovi futbolo vartai iš jau nugriauto Vilniaus “Žalgirio“ stadiono. Futbolo klubas „Prelegentai“ kažkada susimetė 400 litų ir nupirko į metalo laužą vežamus vartus.[/alert]
Tekstas: Nerijaus Kesmino
Nuotraukos: Sauliaus Čirbos
GOLFAS BEVEIK VILNIUJE