Bene pats geriausias vaistas nuo visų ligų – aktyvus laiko leidimas gamtoje. Lietuvoje nėra didelių kalnų, bet yra nuostabaus grožio miškų, vandens telkinių ar nedidelių kalvų. Žygiuojant po Lietuvą, galima ne tik susilieti su gamta, bet ir patirti neišdildomus įspūdžius.
Taigi, rengiamės tinkamą aprangą, imamės žemėlapį ir keliaujame po galbūt jums dar neatrastus Lietuvos gamtos kampelius. Atrinkome keletą įspūdingų trasų, kuriose galima iš naujo pamilti savo kraštą.
Jiesios kraštovaizdžio draustinio takas
Bevaikštant Kauno pietinėje dalyje, galima pamatyti reto grožio atodangą. Jiesios kraštovaizdžio draustinyje yra saugomos vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvartero periodo uolienas, taip pat eroziniai šlaitai ir krantai. Atodanga atsiveria Jiesios vingyje dešiniajame krante, apie 1,5 km nuo jos santakos su Nemunu. Panašių atodangų Baltijos šalių regione yra tik trys, tai – vienas pilniausių Europoje žinomų pjūvių, apimančių vidurinįjį ir vėlyvąjį Nemuno ledynmetį, maždaug prieš 75–18 tūkst. m. Norint pasivaikščioti po Jiesios apylinkes, reikia nusiteikti statiems pakilimams ir nusileidimams.
Briedžių takais
Važiuojant po ežerų apsuptą Zarasų kraštą, galima aptikti Salako miestelį, o greta jo – įdomią daugiau nei 11 km trasą. Pasivaikščiojimas Gražutės regioniniame parke jums leis pamatyti ir pajusti įvairiausius miško kraštovaizdžius. Ledyno suformuotas kraštovaizdis paįvairina vientisą pušyną, o taip pat galima bus pasimėgauti Ganiavos bei Mergežerio ežerų vaizdais. Šio krašto istoriją primins pilkapynai, o paukščių įvairovę ir čiulbėjimą atskleis Ganiavos ežerą supanti pelkė. Vasaros metu šiame take, kurio dalimi yra vaikščioję briedžiai, galima rasti įvairiausių uogų.
Šeimaties piliakalnis
Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žiežulnio ežero pietvakarių krante įrengtas Šeimaties piliakalnis. Tai yra pailga kalva su stačiais šlaitais, nuo gretimų aukštumų atskirta gilia 10 m pločio dauba. Žygiuojant aplink, galima aptikti Minčios vandens malūną, keletą pilkapynų, 1863 m. sukilėlių kapus, taip pat šventvietę – Dievaragį. Žinoma, galėsite grožėtis ir gražiu mišku, upeliais ir ežerais. Tiesa, vietomis tenka bristi per užpelkėjusį upelį, todėl reikia pasirūpinti tinkama apranga. Pilna trasa gali siekti virš 13 km, todėl aktyvus pusdienis garantuotas.
Karpėnų klinčių ir Menčių karjerai
Naujojoje Akmenėje jau 70 metų pramoniniu būdu eksploatuojamas klinties telkinys – Karpėnų klinčių karjeras. Jis kartu su Menčių karjeru yra vadinami lietuviškaisiais „Marso kanjonais“. Įspūdingi panoraminiai vaizdai leidžia pasijusti tarsi kitame pasaulyje, o ne vienas lankytojas reginį lygina su žymiuoju Didžiuoju kanjonu JAV. Dabar dalis iškasto Menčių karjero užtvindyta, tyvūliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Užlietų ežerėlių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais. Čia tarp gražių šlaitų galima nužingsniuoti keletą kilometrų ir daugiau tokios alternatyvos Lietuvoje tikrai nerasite. Tiesa, karjerai yra veikiantys, todėl prieš apsilankant šiame krašte reikėtų pasidomėti, ar tai konkrečiu metu yra leidžiama.
Jadagonių EKO trasos
Netoli Kauno galima rasti įdomias Jadagonių EKO trasas. Jų yra keletas, nuo 5 iki 17 km, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo pasirengimo lygį. Tai pažintiniai radialiniai pėsčiųjų takai, mėgstantiems ilgesnius, aktyvesnius pasivaikčiojimus. Čia teks įveikti ir stačius šlaitus ir gamtos suformuotus tiltus, ir griovas. Trasas sudaro miško keliukai ir išminti takai, bet norint nenukrypti nuo savo pasirinktos trasos, vertėtų stebėti medžių ženklinimus.
Juodkrantė – Palanga
Norintiems ilgo ir galbūt net ne vienos dienos žygio, siūlome naudotis nuostabiąja Baltijos jūros pakrante. Keliaujant nuo Juodkrantės iki Palangos reikėtų įveikti per 50 km. Jeigu Kuršių Nerijoje dar galima gyventi gamtos ritmu, tai persikėlus į Klaipėdą tenka šiek tiek pajausti miesto atmosferą. Taip pat tai galimybė pasipildyti atsargas ir judėti galutinio tikslo link.
Pajūrio kelias nuo Klaipėdos iki Palangos ar net Šventosios visada žavėjo keliautojus. Ne visur oro ir gamtos sąlygos leidžia eiti pakrante, todėl reikėtų įsivertinti savo fizinį pajėgumą ir tinkamu maisto bei vandens kiekiu. Verta pažymėti, kad vaikštant Lietuvos pajūriu, galima rinktis norimas trasas, nes takai driekiasi ir miškuose, ir kopose, ir gyvenvietėse. Na ir žinoma – smėlėtoji Baltijos jūros pakrantė.
Trasos parinktos iš wikiloc.com
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Sportas vaikams – ir geros emocijos, ir ugdomas charakteris